„Be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka“, – pranešime žiniasklaidai teigia Kultūros ministerija.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymi, kad „rengiant strategijas, pertvarkas reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados“ ir rengiant valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarką žada diskutuoti su kultūros bendruomene.
Žada viešinti projektą
„Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos tinklalapyje dvi savaites buvo skelbiamos konsultacijos su visuomene dėl šiuo metu rengiamo regionų kultūros finansavimo modelio, šiuo metu Kultūros ministerijos tinklalapyje paskelbtas kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenų projektas, visuomenė kviečiama dalyvauti atvirose diskusijose nuo gegužės 25 d. iki birželio 22 d.“, – rašoma pranešime, kur ministrė tikina – esą tokiu keliu bus einama ir viešinant kultūros įstaigų pertvarkos projektą.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, Kultūros ministerija paskelbė viešąjį pirkimą galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti (paslaugos kaina – 44 950 eurų). Konkursą laimėjo VšĮ „MENE“, su kuria sutartis dėl studijos pasirašyta kovo 9 d. Darbą įmonė turi atlikti ne ilgiau kaip per devynis mėnesius.
„Tyrėjai jau yra pateikę tarpines įžvalgas ir tyrimų kryptį“, – tikina Kultūros ministerija.
Rengiantis pertvarkyti kultūros institucijų tinklą, ministerija teigia, kad "buvo svarstomi ankstesni tyrimai, teikiamos įvairiausios idėjos, tačiau nebuvo jokio konkretaus projekto".
„Kadangi anksčiau atlikti tyrimai buvo fragmentiški, šis darbas sustabdytas. Nutarta diskusiją dėl valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos susieti su galimybių studijos rezultatais, kurie bus pateikti rudenį“, – rašoma pranešime.
Paskutiniai pėdsakai ministerijoje
Seimo konservatorius Vytautas Juozapaitis, kuris ir paviešino galimą kultūros įstaigų pertvarkos planą, anksčiau „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją apie plano autorystę – paskutinį kartą, kovo 19 dieną, dokumentą modifikavo kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija ir Valstybės teatrų asociacija pareiškė kategoriškai prieštaraujančios galimai valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkai. Anot asociaijų, tinklą siūloma performuoti „iš esmės sovietmečio komandinio-administracinio „rankinio valdymo“ ir „valstybės užsakymo“ metodais“.
„Šis pavyzdys nėra kažkokia išimtis, bet tendencingas šiandieninės Kultūros ministerijos politikų darbo rezultatas grindžiamas iš esmės antidemokratišku kultūros valdymo supratimu“, – rašoma asociacijų žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Jame taip pat reiškiamas prašymas stabdyti Kultūros ministerijos užmojus, kurie esą gali padaryti nepataisomą žalą Lietuvos kultūrai. Pranešime teigiama, kad Kultūros ministerija tendencingai nebendradarbiauja su kultūros institucijomis ir kūrėjais.
„Mus šokiruoja „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ plane minimas galimas atskirų kultūros įstaigų (teatrų, koncertinių organizacijų) uždarymas“, – tvirtina asociacijos.
Jų teigimu, Valstybės kultūros strategijos galimybių studija, Kultūros ministerijos užsakymu, šiuo metu rengiama ir bus pristatyta rugsėjį.
Asociacijos: svarstomo projekto parengimas – antidemokratinis
„Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas. Šis akibrokštas diskredituoja pačią atliekamą galimybių studiją ir kelia įtarimus apie galimus užsakomojo pobūdžio jos rezultatus“, – apie paviešintą galimą kultūros įstaigų pertvarkos planą kalba asociacijos.
Jos, prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, premjerui Sauliui Skverneliui ir kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson adresuotame kreipimesi, taip pat teigia, kad:
- demokratinėje visuomenėje institucijų tinklo pertvarkos planavimas negali būti vykdomas ir su juo susiję politiniai sprendimai negali būti daromi be pačių institucijų ir atitinkamų sričių atstovų tiesioginio dalyvavimo. Tendencingas Kultūros ministerijos nebendradarbiavimas su kultūros institucijomis ir kūrėjais, pasikartojantys nekompetentingai rengiamų dokumentų faktai ir antidemokratiškas rengiamų politinių spendimų įslaptinimas kelia nepasitikėjimą jos politine vadovybe. Kreipiamės į visas už šalies kultūros politiką atsakingas institucijas ir asmenis reikalaudami sustabdyti Kultūros ministerijos veiksmus, kurie gali padaryti nepataisomą žalą visai Lietuvos kultūrai;
- visų kultūros procesų centre yra kurianti asmenybė. Tiek besiformuojantis jaunas menininkas, tiek brandus kūrėjas ar atlikėjas yra esminiai svarbūs užtikrinant kultūros vyksmo įvairovę, tęstinumą bei teikiamų paslaugų kokybę įvairiose geografinėse platumose. Mus giliai neramina, kad Kultūros ministerija projektuodama kultūros strategiją neįvertina kūrėjų nuomonės. Tai yra netoliaregiška ir iš esmės ydinga politika, diktatorišką politinę valią statanti prieš kultūros kūrėjų balsą;
Nekalbant jau apie absurdiškai skambančius siekius „atskiriems miestams priskirti tam tikrus žanrus“... Tokie metodai kultūros įstaigoms ir kūrėjams gresia valstybinės cenzūros, vykdomos pasitelkus ekonominius svertus, įtvirtinimu.
- pritardami valstybės kultūros politikos prioritetams siekti kultūros paslaugų prieinamumo skirtingoms visuomenės grupėms įvairiuose šalies regionuose, esame įsitikinę, kad šios problemos negalima spręsti einant valstybės diktato organizacijoms ir kūrėjams keliu. Griežtai apibrėžtų funkcijų nustatymas įstaigoms ne tik nepadėtų plėtoti jų veiklos bei paslaugų kokybės, bet drastiškai ją apribotų ir iš esmės prieštarautų šiuolaikinio profesionalaus meno raidos dėsniams. Nekalbant jau apie absurdiškai skambančius siekius „atskiriems miestams priskirti tam tikrus žanrus“... Tokie metodai kultūros įstaigoms ir kūrėjams gresia valstybinės cenzūros, vykdomos pasitelkus ekonominius svertus, įtvirtinimu. Primename, kad moderni kultūros politika Europos Sąjungos valstybėse yra siejama su kūrėjų mobilumo ir kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairialypės sklaidos programomis, neuždarant jų regioniniame „vietos kultūros įstaigos“ formate.
- mus šokiruoja „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ plane minimas galimas atskirų kultūros įstaigų (teatrų, koncertinių organizacijų) uždarymas. Nors valstybės įgaliota institucija Kultūros ministerija, įgyvendinanti savininko teises ir pareigas turi teisę jas reorganizuoti arba likviduoti, toks žingsnis negali būti daromas politinio sprendimo būdu vykdant kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą. Turi būti individualiai analizuojamos atskirų įstaigų tradicijos, jų dabartinė ir perspektyvinė veikla, visuomeninė reikšmė ir kuriama tapatybė ne tik atskiro miesto, bet ir visos šalies kontekste. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kultūros įstaigų infrastruktūra pastaruoju metu sparčiai atnaujinama su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tokios atnaujintos infrastruktūros uždarymas būtų sunkiai suvokiamas.
- atkreipiame dėmesį, kad valstybės kultūros įstaigų tinklo vadinimas „atgyvenusiu“ ir jo priešpastatymas „modernioms“ nevalstybinėms kultūros organizacijoms iš esmės neatitinka tikrovės ir yra tendencingai klaidinantis visuomenę. Valstybės kultūros įstaigos, atstovaujančios atskiras meno sritis ir dalyvaujančios bendroje kultūros rinkoje, per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, vykdo tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrina tęstinius profesionalaus meno kūrybos bei sklaidos procesus, ieško inovatyvių būdų pristatyti šiuolaikinio žmogaus poreikį kultūrai ugdantį produktą ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Tai demonstruoja įstaigų siekį pačioms keistis nelaukiant direktyvų „iš viršaus“.
- profesionaliojo scenos meno įstatymo nauja redakcija ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai suteikia svarų teisinį pagrindą kokybiškai atnaujinti įstaigų tinklo veiklą įgyvendinant ilgalaikius kultūros politikos prioritetus. Įstatymas sudaro sąlygas skirtingų kultūros sektorių – valstybinio ir nevalstybinio – bendradarbiavimui siekiant bendrų tikslų. Įgyvendindama šį įstatymą valstybė turi pakankamą politinį svertą siekti užsibrėžtų politinių tikslų scenos meno srityje.
R.Karbauskis ragina kol kas nesibaiminti
Praėjusią savaitę Seimo konservatorius V.Juozapaitis „Facebook“ paskyroje pasidalijo kol kas neviešinama Kultūros ministerijos prezentacija, pristatančia galimą valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarką. Kilus šurmuliui dėl radikalių pristatomų pokyčių, Kultūros ministerija ir Seimo Kultūros komitetas ramino kultūrininkus – esą tai tik vienas iš siūlomų variantų ir nerimauti yra per anksti.
„Kultūros įstaigų tinklo pertvarka yra dar variantų aptarimo stadijoje. Kultūros ministerija kol kas neturi oficialios pozicijos šiuo klausimu. Kai bus parengtas projektas, jis bus svarstomas ir pristatytas kultūros bendruomenės diskusijoms“, – 15min teigė kultūros ministrės patarėja Rita Grumadaitė.
R.Karbauskis ragino kultūrininkus „neįsibaiminti“: „Įsibaiminti bus galima tada, kada Seimas jau projektiniam lygyje po svarstymo ar po pateikimo nepataisys to projekto taip, kad jis atitiktų kultūros bendruomenės poreikius.“
Jei būtų įgyvendintas Kultūros ministerijos parengtas įstaigų pertvarkos planas, nacionalinės įstaigos statuso netektų M.K.Čiurlionio muziejus ir Kauno dramos teatras; Vilniaus mažasis teatras taptų Vilniaus miesto teatru ir aptarnautų Vilniaus bei Alytaus apskritis, o Vilniaus teatras „Lėlė“ bei Kauno lėlių teatras taptų regionus aptarnaujančiais teatrais. Tarp galimų sprendimų – ir Rusų dramos bei Jaunimo teatrų uždarymas.
Muzikinių teatrų pertvarkos plane minimas siūlymas miestams priskirti žanrus: Vilniui tokiu atveju tektų „rimtoji opera“, Kaunui – operetės ir miuziklai, Klaipėdai – naujosios ir eksperimentinės operos žanras.
Taip pat siūloma Šiuolaikinį meno centrą paversti miesto valdoma galerija. Toks pats likimas lauktų ir Kauno paveikslų galerijos, kurią siūloma atskirti nuo M.K.Čiurlionio muziejaus.
Daugiau apie galimą kultūros įstaigų pertvarką – čia.
