Lietuvos rusų dramos teatre aktorius pradėjo dirbti nuo 1964 m., iš karto po Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigimo. Per 55 kūrybinės veiklos metų Michailas Makarovas sukūrė daugiau kaip 150 vaidmenų, iš jų pats aktorius išskirdavo:
- Gusevą – M. Roščino „Valentinas ir Valentina“, rež. R. Viktiuk, 1971;
- Ricijų – J. Slovackio „Marija Stiuart“, rež. R. Viktiuk, 1971;
- Failą – R. Nasho „Lietaus pardavėjas“, rež. R. Viktiuk, 1973;
- Manilovą – N. Gogolio „Mirusios sielos“, rež. V. Lanskoj, 1977;
- Grafą Varviką – J. Anouilh'o „Žana d'Ark“, rež. V. Zacharov, 1980;
- Mesjė Delašoną – J. Anouilho „Pasimatymas Sanlise“, rež. D. Černiakov, 1994;
- Egėjų – Euripido „Medėja“, rež. L. M. Zaikauskas, 1994;
- Vyrą – D. Fo „Laisvoji pora“, rež. V. Lukjanenko, 1998;
- Dudukiną – A. Ostrovskio „Be kaltės kalti“, rež. A. Inozemcev, D. Tamulevičiūtė, 2001;
- Anučkiną – N. Gogolio „Vedybos“, rež. A. Čerpin, 2004;
- Vedėją – R. Cooney „Nr. 13“, rež. E. Murašov, 2004;
- Doną Bazilį – „Figaro – čia!“ pagal P. A. Beaumarchais, rež. G. Trostianeckij, 2004;
- Prezidentą Delbeką – E. E. Schmitto „Dviejų pasaulių viešbutis“, rež. S. Račkys, 2007;
- Albaną – M. Poli „Žydrasis rojus“, rež. M. Poliščiuk, 2007;
- P. N* – A. Gribojedovo „Vargas dėl proto“, rež. J. Vaitkus, 2009;
- Jagužiskį – G. Gorino „Juokdarys Balakirevas“, rež. A. Latėnas, 2009;
- Šiovalį – F. Vebero „Kvailių vakarienė“, rež. M. Poliščiuk, 2010;
- Grafą Mančinį – L. Andrejevo „Tas, kuris gauna antausius“, rež. J. Vaitkus, 2011;
- Mišą Pestrovą – A. Vvedenskio „Eglutė pas Ivanovus“, rež. J. Vaitkus,2012;
- Gustavą – G. Sibleyras'o „Vėjas tuopų viršūnėse“, rež. A. Ščiuckij, 2012;
- Dergačiovą – A. Vampilovo „Praejusią vasarą...“, rež. V. Lukjanenko, 2013;
- Gan-Dza-Liną – M. Bulgakovo „Zoikos butas“, rež. R. Atkočiūnas; 2014;
- Didiką – W. Shakespeare'o „Karalius Lyras“, rež. J. Vaitkus, 2014;
- Longreną – J. Ščiuckio „Raudonos burės“ (A. Grino apysakos motyvais), rež. H. Petrockis, 2015;
- Mobedą – Nizami Gandževi „Septynios gražuolės“, rež. J. Vaitkus, 2015;
- Archyvarą – „Legenda apie Didįjį Kombinatorių“ pagal I.Ilfo ir J.Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“, rež. R. Atkočiūnas, 2017;
- Lėlių meistrą – „Triušis Edvardas“ pagal Kate DiCamillo knygą „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, rež. J. Laikova, 2019.
Visą gyvenimą teatrui atidavęs Michailas Makarovas buvo jautrus kolega, nuoširdžiai kūręs įsimintinus ir publikos pamiltus vaidmenis. LRDT aktorius M.Makarovas viename iš paskutinių savo interviu kalbėjo:
„Išėjimas į sceną – tai kiekvieną kartą nepakartojamas pojūtis, prieš kiekvieną spektaklį jaudiniesi. Štai spektaklis „Dviejų pasaulių viešbutis“ – pastatytas prieš 15 metų, bet kaskart jį skirtingai vaidiname, nes klausomės vienas kito, partnerių, vyksta dialogas, improvizuojame. (...) Aš jau 55 metus dirbu teatre ir galiu neabejodamas pasakyti: kiek tik pas mus atvykdavo režisierių, visada pabrėždavo –– jūsų trupė galinga, talentinga. (...) Manęs mama klausdavo: Miša, kodėl pasirinkai aktorystę? Juk norėjau būti ir gydytoju, ir architektu, ir kosmonautu, ir lakūnu, ir milicininku, kiemsargiu... Kur visa tai galėčiau išbandyti? Tik scenoje! (...) Visą gyvenimą pragyvenau Žvėryne, ir kai sename sode skindavau vyšnias ir dainuodavau, mane vadindavo Žvėryno lakštingala...“
Lietuvos rusų dramos teatro kolektyvas liūdi dėl kolegos mirties ir reiškia nuoširdžią užuojautą Michailo Makarovo artimiesiems.
Atsisveikinimas su Velioniu vyks trečiadienį, spalio 21 d. nuo 15.30 val. Liepkalnio kapinių šventovėje (Liepkalnio g. 19). Ketvirtadienį, spalio 22 d., 9 val. ten pat prasidės gedulingos pamaldos, karstas išnešamas 12 val.
