Žinią LRT.lt patvirtino Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
Rugsėjo 13-ąją garsiam lietuvių kompozitoriui Broniui Kutavičiui sukako 89-eri.
Atsisveikinimas su velioniu vyks Vilniuje, Šv.Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) spalio 1 d. (penktadienis) nuo 12 iki 21 val. ir spalio 2 d. (šeštadienis) nuo 9 val.
Spalio 2 d. 11 val. šv.Mišios Šv. Jonų bažnyčioje. Urna išnešama 12 val. Laidotuvės vyks artimųjų rate.
Kaip BNS sakė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius, „tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių. Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“.
Pasak M.Natalevičiaus, B.Kutavičius buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir „nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sakė Kompozitorių sąjungos vadovas.
1946 m. B.Kutavičius pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V.Kligio smuiko klasėje.
Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje kur grojo valtorna kariniame orkestre.
1964 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1965–1969 dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969–1974 – Vilniaus pedagoginiame institute, 1975–2000 – M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, 1984–2000 dar ir Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija); profesorius (1985).
Nuo 1978 m. kompozitorius aktyviai bendradarbiavo su režisieriais kurdamas muziką kino filmams. Tarp garsiausių paminėtini Gyčio Lukšo „Vasara baigiasi rudenį“, Raimondo Vabalo „Skrydis per Atlantą“ bei „Miškais ateina ruduo“ bei kiti.
B.Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
Didžiulį poveikį Lietuvos kultūros visuomenei padarė tokie jo kūriniai kaip „Panteistinė oratorija“ (1970), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ar „Iš jotvingių akmens“ (1983), muzikologų bei kritikų vienbalsiai laikomų Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku. Šie stambios formos oratoriniai opusai labai ryškiai pristato svarbiausias kūrybines paties kompozitoriaus nuostatas.
B.Kutavičiaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus muzikinio folkloro naudojimas, įvairaus pobūdžio simboliai. Kūriniai pasižymi teatrališkumu, savita erdvės traktuote, saikingu, bet efektingu raiškos priemonių vartojimu, motorine ritmika, koncentruota forma. Naudojamos įvairios 20 a. muzikos kompozicijos technikos (aleatorika, sonoristika, koliaža, repetityvinis minimalizmas ir kita).
Kompozitoriaus kūrybai skirtos keturios knygos: Ramintos Lampsatytės „Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes“, Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ bei „Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas“ ir straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer Bronius Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“.
Taip pat išleista apie dešimt autorinių paties kūrėjo plokštelių.
1995 m. kompozitoriui įteikta Nacionalinė Lietuvos kultūros ir meno premija, 1999 jis pagerbtas Gedimino 4 laipsnio ordinu. 2003 apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
