R.Hochhuthas, reikalavęs drąsiai ir nuodugniai išanalizuoti Vokietijos praeitį, per šešis dešimtmečius trukusią rašytojo karjerą mėgo provokuoti savo skaitytoją. Ypač prieštaringai buvo vertinama jo pirmoji pjesė.
Šiame 1963 metų kūrinyje rašytojas kaltina karo laikų popiežių Pijų XII (1939–1958), kad jis nesiėmė veiksmų nacių vykdytoms žydų žudynėms sustabdyti.
Pjesė, pagal kurią 2002 metais buvo sukurtas graikų kilmės prancūzų režisieriaus Costa Gavras filmas „Amen“, išprovokavo audringus protestus prieš jos kūrėją, kuris tuomet buvo 26-erių, ir tarptautines diskusijas apie Katalikų Bažnyčios moralinį autoritetą.
Kovo mėnesį Vatikanas atvėrė savo archyvus istorikams, tikėdamasis išsiaiškinti, kodėl Pijus XII nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią 6 mln. Europos žydų sunaikinimui.
Rašytojo gedi Vokietijos centrinė žydų taryba, jį pavadinusi „drąsiu tabu laužytoju“, „sukėlusiu vėluojančią diskusiją Vokietijoje“ apie Bažnyčios vaidmenį nacių valdymo laikotarpiu.
„Niekada negalima atleisti ir užmiršti“
R.Hochhutas gimė 1931 metais Ešvėgės mieste batsiuvio šeimoje. Jis užaugo nacių diktatūros metais, padariusios įtakos pagrindinėms jo kūrybos temoms.
„Holokausto niekada negalima atleisti ir užmiršti“, – yra pasakęs jis.
R.Hochhutho 1978 metų kūrinys „Meilė Vokietijoje“ (Eine Liebe in Deutschland) apie nacių teisininkų darbą prisidėjo prie Badeno-Viurtembergo žemės premjero ir buvusio karo laivyno teisėjo, skirdavusio mirties bausmes, Hanso Filbingerio atsistatydinimo.
Praėjus dvejiems metams nuo Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimo 1990-aisiais, R.Hochhuthas vėl išprovokavo pasipiktinimą, pasmerkęs Vakarų įvykdytą Rytų Vokietijos „aneksiją“ savo darbe „Wessis in Weimar“.
Jo pagiežingas 2004 metų kaltinimas pasauliniam kapitalizmui „McKinsey is Coming“ įsiutino verslo bosus.
Vokietijos pramonės federacijos pirmininkas Michaelis Rogowski šią pjesę pavadino „blogo skonio įsikūnijimu“ ir apkaltino rašytoją, kad jis pritaria aukščiausio rango vadovų žudymui kaip tam tikrai politinio protesto formai.
Paskutiniais gyvenimo metais R.Hochhuthas garsėjo savo keistais viešais pareiškimais, aktyviai gynė Holokaustą neigiantį britą Davidą Irvingą, tačiau vėliau jo išsižadėjo.
Centrinė žydų taryba yra linkusi atleisti už šį „gluminantį“ nusižengimą.
„Jis galėtų būti pavyzdys rašytojams, kurie garsiai kalba apie socialinę neteisybę ir pasisako už Vokietijos praeities atskleidimo procesą“, – sakoma tarybos lyderio Josefo Schusterio pareiškime.
