„Kultūra yra gyvenimo atnaujintoja. Todėl labai svarbu, kad atsirastų poreikis gyventi kartu su ja nuo mažumės. Būtent kultūra ir menas dažnai atnaujina gyvenimą, suteikia naujų impulsų, išjudina visuomenės procesus. Labai svarbus yra ir sąlytis tarp kultūros ir švietimo, šių dviejų sričių sinergija, bendrų veiklos būdų atradimas, vaikų ir jaunimo įtraukimas. Manau, kad mokinio Kultūros pasas – viltinga priemonė, galinti suteikti daug naujų postūmių“, – pranešime cituojamas kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Anot Kultūros ministerijos, teikdami paraiškas aktyvūs buvo muziejai, pasiūlę įvairių kultūrinės edukacijos užsiėmimų, nemažai paslaugų siūlo ir bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos bei menininkai visoje Lietuvoje.
Kultūros paso rinkiniui savo paslaugas pasiūlė ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras, MO muziejus, kitos garsios kultūros įstaigos, laukiančios mokinių ne tik iš Vilniaus.
Šiuo metu yra atliekamas administracinis paraiškų vertinimas, po to jos bus perduotos Kultūros paso ekspertų komisijai, kuri mokinio Kultūros paso rinkinį papildys naujomis siūlomomis paslaugomis. Planuojama, kad atranka bus atlikta kovo mėnesį.
Kultūros pasas yra priemonė, leidžianti kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio Kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas.
Naudodamiesi Kultūros pasu pradinių klasių mokiniai nuo praėjusio rudens renkasi kultūros ir meno paslaugas nuo vieno iki penkių eurų.
2018 metais įgyvendinti du kvietimai teikti paslaugas: gautos 803 paraiškos, 404 paslaugos įtrauktos į Kultūros paso rinkinį. Prie Kultūros paso priemonės prisijungė 853 šalies mokyklos, paslaugomis pasinaudojo 97 tūkst. pradinių klasių mokinių.
