Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkų paskaitoje – Vilnius iki 1323 m., senoji vilniečių kasdienybė ir laidojimo ypatumai

Spalio 11 dieną 18 val. Vilniaus rotušėje įvyko dr. Irmos Kaplūnaitės ir dr. Ryčio Jonaičio paskaita „Pagoniškas Vilnius: archeologinis pjūvis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkų paskaitoje – Vilnius iki 1323 m., senoji vilniečių kasdienybė ir laidojimo ypatumai
Mokslininkų paskaitoje – Vilnius iki 1323 m., senoji vilniečių kasdienybė ir laidojimo ypatumai / A.Baltėno nuotr.

Koks buvo ankstyviausias Vilnius, menkai tenušviestas istoriniuose šaltiniuose? Kokie archeologų atradimai leidžia kalbėti apie Vilnių iki jo oficialaus paminėjimo 1323 metais? Kokiais aspektais Vilniaus formavimuisi ir tapsmui buvo svarbūs kunigaikščiai Traidenis, Pukuveras, Vytenis, Gediminas? Kur ir kaip viduramžiais savo mirusiuosius laidojo vilniečiai: pagonys, katalikai, stačiatikiai?

Ką laidosenos ypatumai leidžia pasakyti apie senųjų vilniečių kasdienybę ir gyvenimo mieste kokybę? Kodėl apie pagonių gyvenimą pagoniškame mieste žinome labai mažai? Kur Vilniuje galėjo įsikurti į kunigaikščio Gedimino laiškuose išsakytą kvietimą atsiliepę įvairių Europos šalių gyventojai katalikai? Kada ir kur Vilniuje viduramžiais ėmė formuotis „vokiečių miestas“? Ką tikro archeologai gali pasakyti apie rusėnų bendruomenės gyvavimo Vilniuje pradžią? Kurį šimtmetį galima vadinti aukso amžiumi šiai bendruomenei? Kuo pagrįsta mokslininkų nuomonė, esą skirtingų konfesijų žmonių sugyvenimo Vilniuje modelis buvo panašus į Vengrijos ir Ukrainos miestuose viduramžiais susiklosčiusias bendrabūvio formas?

Šiuos ir kitus klausimus savo paskaitoje „Pagoniškas Vilnius: archeologinis pjūvis“ kėlė bei atsakymų į juos ieškojo dr. Irma Kaplūnaitė ir dr. Rytis Jonaitis. Apsilankiusieji paskaitoje galėjo patirti, kokios yra archeologų galimybės žengti ten, kur istorikai pristinga patikimų šaltinių.

Paskaitą skaitę mokslininkai tyrinėja senojo Vilniaus paslaptis beveik pora dešimtmečių. Savuosius tyrimus R.Jonaitis ir I.Kaplūnaitė yra apibendrinę monografijoje „Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai“ (Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2020). Pastaroji knyga – ilgamečių (užsitęsusių nuo 2006 iki 2016) tyrimų Vilniuje, sklype Bokšto g. 6 rezultatas. Pastarajame sklype buvo aptiktas išskirtinis paminklas – vėlyvųjų viduramžių griautinis senkapis, datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu – XV a. pradžia.

I.Kaplūnaitės ir R.Jonaičio Vilniaus rotušėje skaityta paskaita – antrasis ciklo „Kelionė per septynis Vilniaus amžius“ renginys. Nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 m. gruodžio, kiekvieną mėnesį, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Vilniaus rotušėje pasakos apie lemtingus mūsų valstybės sostinės įvykius bei procesus, išskirtines asmenybes kūrusias miesto veidą, Vilniaus vaidmenį Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijoje.

VIDEO: Dr. Irmos Kaplūnaitės ir dr. Ryčio Jonaičio paskaita „Pagoniškas Vilnius: archeologinis pjūvis“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais