Menotyrininkės Agnės Narušytės teigimu, J.Kazlauskas Lietuvos kultūroje paliko nemažą pėdsaką tiek kaip fotografas, tiek kaip kino kūrėjas. Keliaudamas menininkas daug fotografavo ir filmavo Lietuvai ir lietuviams svarbių vietų. Nuotraukos sugulė į ciklus „Šiaurės keliais“ (1975), „Lietuva tremtyje“, „Čečėnija“, „Černobylis“, „Lietuva nuo 1988 metų“, „Kaimas kryžkelėje“. Šie darbai kartu su dienoraščių ištraukomis pateikiami fotografijų albume „Juozas Kazlauskas. Fotografija“. Jo pristatymo vakare taip pat bus galima išvysti dokumentinių filmų apie J.Kazlauską kadrus.
„J.Kazlauskas netelpa į Lietuvos fotografijos mokyklos kontekstą. Tiesa, jį galima priskirti jo kartai, artimai humanistinės fotografijos tradicijai. Jo objektas yra žmogus bei jo pasaulis, kuriam atverti reikia taiklios fotografo akies. Stiliaus požiūriu J.Kazlauskas taip pat niekuo neišsiskiria: jo ekspresyvi kalba kreipiasi į suvokėjo jausmus. Bet kartu jis ir svetimas mokyklai, kuri dažniausiai išsiteko Lietuvoje, jos saugiose kaimo ir miesto erdvėse. Pagrindinė J.Kazlausko fotografijos erdvė sovietmečiu – Šiaurės jūros, kur jis pirmiausia pateko tarnaudamas kariuomenėje. Paskui – Sibiras, Čečėnija, Černobylis, o Lietuva pasirodo tik tada, kai šalį sukrečia istoriniai įvykiai“, – apie J.Kazlausko kūrybą sakė A.Narušytė.
