Marija Kiuri – tai XIX amžiaus pabaigoje dirbusi lenkų mokslininkė, kuri, tuomet dar visiškai vyrų dominuojamame pasaulyje tapo pirmąja moterimi, laimėjusia Nobelio premiją ir vienintele moterimi iki šiol, laimėjusia net dvi šias premijas. Po filmo peržiūros festivalio organizatoriai kartu su branduolinės fizikos instituto Romoje direktore prof. Marcela Diemoz, biochemike dr. Urte Neniškyte ir fizike iš Lenkijos dr. Agnieška Zalewska iškėlė diskusiją apie moterų padėtį moksle.
Diskusijos metu M.Diemoz pateikė lūdinančią statistiką: „Italijoje tik 20 proc. tiksliųjų mokslų mokslininkų sudaro moterys. Ir šie skaičiai išties liūdni.
Italijoje, tik 20 proc. tiksliųjų mosklų moklsininkų sudaro moterys. Ir šie skaičiai išties liūdni
Bet žinau, kad Lietuvoje situacija yra geresnė, mokslo srityje yra net 60 proc. moterų. Daktaro laipsnį apsiginančių moterų padėtis Europoje gerėja, per 10 metų kreivė, matuojanti lyčių lygybę, pasistūmėjo į viršų. Bet situacija vis dar prasta inžinerijos srityje, kurioje tik 28 proc. dirbančiųjų yra moterys“,– teigė ji. „Dar 1955 metais buvo manyta, kad moters pareiga yra kurti namų židinį, ir dabar, moksliškai įrodyta, moterims trūksta pasitikėjimo savimi tiksliųjų mokslų srityje. Italijoje yra posakis – smalsumas yra moteris, bet panašu, kad ne visi juo vadovaujasi. Italijoje dėstytojos moterys sudaro tik 35 proc. visumos, iš visų Nobelio premijos laureatų tik 3,2 proc. atitenka moterims. Dar vienas liūdinantis faktas yra tas, kad nors dabar moterų, įgijančių mokslinį laipsnį, skaičius auga, žiūrint į užimamas pareigas, jos vis dar lieka žemiau“, – pasakojo prof. M.Diemoz.
Moksle tenka ilgai laukti rezultatų, niekada nežinai, ar pavyko, o vaike jie matosi iš karto. Ir tai gali būti priežastis, kodėl prarandame mokslininkes moteris eigoje į karjeros aukštumas
Lietuvė U.Neniškytė sakė niekada nejutusi jokios diskriminacijos ar nuvertinimo, grindžiamo jos lytimi. Prisistatydama U.Neniškytė minėjo, kad be darbo pareigų, ji taip pat yra ir mama, o tai vienai klausytojai iškėlė klausimą, kodėl verta minėti tokį faktą apie save. „Motinystė atima daug laiko ir energijos, teikia daugiau malonumo nei mokslas. Moksle tenka ilgai laukti rezultatų, niekada nežinai, ar pavyko, o vaike jie matosi iš karto. Ir tai gali būti priežastis, kodėl prarandame mokslininkes moteris eigoje į karjeros aukštumas. Daugeliui atrodo, kad reikia pasirinkti ar turėti šeimą, ar siekti karjeros aukštumų, bet noriu pasakyti, kad viskas yra įmanoma“, – pasakojo ji.
Dabar Europoje moterų studenčių skaičius viršyja vyrų skaičių. Ir istoriškai tai yra nauja situacija
Mokslininkė A.Zalewska į situaciją žiūrėjo pozityviau: „Dabar Europoje moterų studenčių skaičius viršija vyrų skaičių. Ir istoriškai tai yra nauja situacija, reikia tikėtis, kad tos moterys pasieks aukštumų.“ Bet profesorė iš Italijos laikėsi kiek skeptiškesnio požiūrio. „Evoliucijos laike požiūriu, pažanga daroma labai lėtai. Per 10 metų moterų situacija pagerėjo vos 5 procentais. Lyčių lygybės mokslo srityje nėra. Tačiau matoma ir keista tendencija, kad gyvybės moksluose moterys pradeda dominuoti ir bendras vaizdas, sakykim, medicinoje, labai skiriasi nuo matematinių ar fizinių mokslų srities. Bet toliau žiūrint į statstiką, aukštas pareigas užimančių mokslininkių skaičiai yra drastiškai maži. Ir kai moteris pasiekia mokslinių karjeros laiptų vidurkį, jos būna vyresnės nei tą vidurkį pasiekę vyrai“,– statistika dalinosi M.Diemoz.
Biologijos ir medicinos srityse moterys tikrai nurungia vyrus. Gal, stereotipiškai, gyvybę patikėti į moters rankas atrodo natūralu, o gal moterys čia yra talentingesnės
Dr. A.Zalewska prisiminė prieš 20 metų tyrinėjusi Lenkijoje pirmą kartą teiktus apdovanojimus mokslo žmonėm, kuriuose moterys taip pat pralaimėjo vyrams. „Bet pasiskirstymas mokslo srityje išties matomas. Biologijos ir medicinos srityse moterys tikrai nurungia vyrus. Gal, stereotipiškai, gyvybę patikėti į moters rankas atrodo natūralu, o gal moterys čia yra talentingesnės“,– teigė ji. Taip pat, mokslininkės A.Zalewskos manymu, svarbiausia užduotis dabar yra tinkamai nukreipti švietimą ir vaikų ugdymą namuose. „Nereik vytis feminizmo bangos, bet reikia mergaitėms parodyti, kad jos gali būti kuo tik nori, kad nėra uždarų durų. Tiek namuose, tiek ir mokykloje mergaitės turi būti vertos tiek pat kiek berniukai, jos turi turėti galimybę ieškoti savo talentų sporte ar technologijose. Marija Kiuri yra puikus to pavyzdys. Tai yra moteris, kuri dirbo savo interesų srityje, ugdė joje gebėjimus ir pasiekė atitinkamus rezultatus. Kalbant apie aukštas pareigas, yra įrodyta, kad moterys savimi pasitiki išties mažiau. Moteris į jas kandidatuoja tada, kai atitinka kriterijus visu 100 procentų, tuo tarpu vyrai tai daro perkopę 60 proc. ribą, nes mano, jog jėgas ar šiaip ar taip išbandyti verta. Galbūt moteris reikia paskatinti daugiau rizikuot“, – apmąstymais dalinosi viešnia iš Lenkijos.
M.Diemoz nusijuokė prisiminusi, kad jos profesorė yra sakiusi, jog vyrų smegenys yra sunkesnės nei moterų, todėl jie ir yra geresni tiksliuosiuose moksluose.
Daug moterų, atėjusių dirbti į šią sritį, sakė ne katą girdėjusios, jog inžinerija – tai ne vieta moteriai.
Pokalbyje žodį tarė ir salėje sėdėjusi inžinierė Dovilė Kurpytė, kurios teigimu, daug moterų, atėjusių dirbti į šią sritį, sakė ne katą girdėjusios, jog inžinerija – tai ne vieta moteriai. Ji ragino žmones drąsiau ir daugiau apie tai kalbėti tiek mokyklose, tiek ir žiniasklaidoje. M.Diemoz teigimu, bent jau Italijoje apie tai yra kalbama ir didesnė problema slypi tame, jog mokslas pats iš savęs nėra įdomi tema publikai. „Žiniasklaidoje mokslas nėra populiari tema, moterys moksle – dar blogiau. Bet mes kalbame ir tai jau yra pradžia. Moterys mokslininkės, moterys kosmonautės laikomos pavydžiais, jos įkvėpia“,– sakė ji. Mokslininkė iš Lenkijos taip pat pridūrė, kad reikia išmokti tinkamai pateikti kalbas apie mokslą ir lyčių lygybę. „Kartais šios kalbos atrodo, kaip propaganda, reikia išmoti, kaip tinkamai tai pateikti“,– sakė A.Zalewska.
