Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos teigimu, muziejai yra laisvi pasirinkti darbo laiką, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į muziejų finansavimą.
„Kiekvienas muziejus gali laisvai pasirinkti darbo grafiką, bet reikia nepamiršti, kad vakarinis darbas yra dvigubai apmokamas. Viena vertus, muziejai spaudžiami užsidirbti lėšų, kurios skiriamos naujiems eksponatams įsigyti ar esamiems prižiūrėti, kita vertus, ilgesnis darbo laikas reikalauja papildomų sąnaudų“, – paaiškina pašnekovas.
Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Irena Senulienė pastebi, kad į kai kuriuos muziejus dirbantiesiems patekti yra sunkiau. „Muziejai užsidaro tuo pačiu metu, kai žmonės baigia darbą. Šeštadieniais ir sekmadieniais kai kur muziejai net nedirba. O juk sekmadienis galėtų būti skirtas šeimos apsilankymui. Kita vertus, jei tie muziejai turėtų didelį srautą lankytojų, tai ir patys lanksčiau dėliotų grafiką“, – svarsto I. Senulienė.
Lietuvos dailės muziejaus (vienijančio Vilniaus paveikslų, Nacionalinę dailės, Prano Domšaičio galerijas, Taikomosios dailės, Radvilų rūmų, Palangos gintaro, Klaipėdos laikrodžių, Miniatiūrų, Vytauto Kasiulio dailės muziejus ir Prano Gudyno restauravimo centrą), Ryšių su visuomene centro vadovė Lina Paukštienė sako, kad muziejus siekia išsiaiškinti savo lankytojų poreikius ir kiekvienais metais rengia lankytojų apklausas savo padaliniuose.
„Nuolat atliekami lankytojų tyrimai parodė, kad muziejaus lankytojus tenkina muziejaus darbo laikas, tik vienas kitas pageidautų, kad muziejus dirbtų ilgiau“, – atskleidžia L. Paukštienė.
Vasarą durys plačiausiai atvertos turistams
Lietuvos nacionalinio muziejaus (vienijančio Naująjį ir Senąjį arsenalus, Gedimino pilies bokštą, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus, Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus muziejus, Kazio Varnelio namus–muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą), direktorė Birutė Kulnytė įsitikinusi, jog daugiausia lankytojų muziejuje ir žiemą, ir vasarą apsilanko nuo 10 iki 17 valandos. „Numatant darbo laiką, atsižvelgta į lankytojų skaičių atitinkamu dienos metu“, – teigia pašnekovė.
Pasak muziejaus direktorės, skirtingi sezonai nulemia ir muziejaus tikslinę auditoriją. „Žiemos metu daugiau orientuojamasi į edukacinį darbą, moksleivių grupes, vietinį lankytoją. Vasaros metu orientuojamės daugiau į turistų lankomumą.“
Tuo metu L. Paukštienė tikina, kad Lietuvos dailės muziejus orientuojasi į kuo platesnę auditoriją ir sulaukia panašaus lankytojų skaičiaus ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku.
I. Senulienės teigimu, Trakų istorijos muziejaus darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į lankytojų srautų padidėjimą šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki spalio muziejus dirba visas septynias savaitės dienas.
„Sezoniškumas įtakos beveik neturi. Lankytojų srautų kitimas labiau susijęs ne su sezonų kaita, o su tam tikrais projektais. Jei turime užsienio projektą, lankytojų padidėjimas iškart pajuntamas. Lankytojų skaičiaus skirtumas priklausomai nuo sezono ryškesnis tik Palangos gintaro muziejuje – vasarą ten atvyksta kiek daugiau užsienio turistų“, – LRT.lt portalui pasakojo L. Paukštienė.
I. Senulienės teigimu, Trakų istorijos muziejaus darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į lankytojų srautų padidėjimą šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki spalio muziejus dirba visas septynias savaitės dienas. „Šiuo metu muziejus dirba nuo 10 iki 19 val., dirbame visą savaitę. Tik rudens sezono metu darbo laikas šiek tiek sutrumpėja, o pirmadienis būna išeiginė diena. Jei dar ilgintume darbo laiką vasaros sezono metu, tada tai jau taptų pamaininiu darbu“, – sako I. Senulienė.
Ilgesnis darbo laikas ne visada pasiteisina?
Kai kurių Europos šalių muziejai vieną darbo dieną per savaitę dirba ilgiau ir (arba) nemokamai. Tačiau ilgesnis muziejų darbo laikas, anot Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko R. Balzos, ne visada pasiteisina.
„Muziejai bando įvairią, taip pat ir ilgesnių darbo valandų praktiką. Bet jei tai nėra susiję su konkrečiais renginiais, aktyviu miesto kultūriniu gyvenimu, toks darbas ne visada pasiteisina. O kai yra organizuojamos miesto šventės, muziejų naktys, tada lankytojų sulaukiama daugiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Panašias mintis išsako ir L. Paukštienė, kurios teigimu, į muziejus auditoriją pritraukia įvairūs kultūriniai renginiai. „Besidomintieji muziejuje vykstančiais renginiais neretai apsilanko kultūros vakaruose, koncertuose – jie paprastai vyksta vakarais, iki 20 ar 21 val. O prieš tai lankytojai apžiūri parodas ir ekspozicijas.“
Pašnekovė pateikia ir muziejų lankstaus grafiko pavyzdį ilgųjų savaitgalių metu. „Jau tradicija tapo ilgieji savaitgaliai muziejuje, kai dirbame iki devintos valandos vakaro, o bilietai kainuoja pusę kainos arba lankytojai įleidžiami už simbolinę vieno lito kainą“, – patirtimi dalinasi Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centro vadovė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės B. Kulnytės teigimu, esant poreikiui, darbo grafikas gali būti keičiamas, tačiau darbo valandų keitimą įvardija ne visada tinkamu. O į klausimą, kaip muziejai darbo valandomis galėtų skatinti lankomumą, atsako remdamasi kitų šalių patirtimi: „Pasaulinė praktika rodo – pasiliekant prie pastovaus darbo grafiko.“
Lankytojai vizitą į muziejų turi planuoti
Tačiau kai kurių Europos šalių muziejų darbo laikas yra kintantis. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinis muziejus (Germanisches Nationalmuseum) dirba kasdien (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 18 val., o trečiadieniais darbo dienos laikas pailgėja iki 21 val. Be to, trečiadieniais lankytojai nuo 18 iki 21 val. į muziejų įleidžiami nemokamai.
Prancūzijoje esantis garsusis Paryžiaus Luvro muziejus lankytojų laukia kasdien (išskyrus antradienį) nuo 9 iki 18 val., o trečiadieniais ir penktadieniais darbo laikas pratęsiamas iki 21.45 val.
Helsinkyje įsikūręs Suomijos Nacionalinis muziejus dirba visą savaitę (išskyrus pirmadienį) nuo 11 iki 18 val., o penktadieniais nuo 16 val. lankytojai yra įleidžiami nemokamai.
Švedijos sostinėje Stokholme veikiantis Šiaurietiškas muziejus (Nordiska muséet), kuriame galima susipažinti su Švedijos kultūros istorija nuo XVI a. iki šių dienų, visus metus (išskyrus vasarą) trečiadieniais dirba iki 20 val., o nuo 17 val. visi lankytojai įleidžiami nemokamai.
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje sutikta lankytoja Dovilė teigia, kad daugelio Lietuvos muziejų darbo laikas nėra patogus. „Dirbu visą darbo dieną, tad vakarais į muziejus nebespėju. Kartais norėtume su vaikais apsilankyti parodose man baigus darbą, bet tiesiog nespėjame. O savaitgalį dažnai vykstame pas tėvus į sodybą“, – tikina pašnekovė.
Tačiau moteris priduria, kad muziejų darbo laikas nėra patogus ir kitose Europos šalyse. „Neseniai su turistine grupe vykau į Škotiją. Norėjome aplankyti keletą Edinburge esančių muziejų, bet dauguma jų dirba iki 17 val., tad daug kur vakare nepatekome.“
Tuo metu studentas Mindaugas teigia, kad Lietuvos muziejų darbo laikas yra patogus. „Mano nuomone, tie, kurie tikrai domisi muziejų veikla ir seka naujienas, gali susiplanuoti laiką ir patekti į norimas parodas“, – sako jaunuolis.
Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja I. Senulienė svarsto, jog muziejai galėtų būti aktyvesni savaitgaliais. „Reikėtų daryti dominančias temines parodas, atkreipiančias visuomenės dėmesį ir pritraukiančias žmones praleisti savo laisvalaikį muziejuje. Taip pat – edukacinius užsiėmimus, kurie dažniausiai vyksta darbo dienomis, o ne šeštadienį ir sekmadienį. Taip edukacinėje veikloje galėtų dalyvauti šeima“, – mintimis dalinasi pašnekovė.
