Muziejuje šia proga vyks performansas-spektaklis „AK*MUO“ – tai 5 valandų menų sintezė, skirta akmenų muziejaus įkūrėjo, skulptoriaus Viliaus Orvido atminimui (1952–1992).
Šių metų renginys – priminimas apie artėjančias svarbias datas, bandymas apibendrinti neįkainojamą šio menininko kultūrinį palikimą ir su pasididžiavimu pristatyti jį pasauliui.
Spektaklio / performanso metu ir visą dieną sodyboje-muziejuje bus kuriama nauja akmens skulptūra – paminklas dėl meno, kultūros ir mokslo svarbos bei vertės Lietuvoje, prie kurios pasikeisdami dirbs akmenoriai. Prisiliesti prie skulptūros kūrimo proceso galės visi norintys, tą dieną atvykę į Orvidų sodybą-muziejų.
Atlikėjai į sodybą atvyksta rugpjūčio 2 d. ir tris dienas dirbs kūrybinės laboratorijos principu: vyks užsiėmimai, praktikos, spektaklio statymas.
Improvizuotame spektaklyje dalyvauja net 16 savarankiškų kūrėjų iš Lietuvos ir pasaulio: šiuolaikinio šokio atlikėja, įvairių projektų bendrakūrėja, itin intensyviai kurianti performansų srityje Goda Žukauskaitė (Olandija), tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, Trimitininkas Dominykas Vyšniauskas, smuikininkas, kompozitorius Sangeet Richard Downs (JAV), dainininkė, menininkė Skaidra Jančaitė, mecosopranas Aistė Benkauskaitė, aktoriai Iveta Raulynaitytė, Maksim Tuchvatulin, Oleg Čeklu, šiuolaikinio šokio atlikėjai Aistė Kriukelytė, Elmyra Ragimova, Greta Bernotaitė, Dominyka Markevičiūtė, Povilas Jurgaitis bei grupė iš Kauno SOVIJUS.
Renginio sumanytoja ir režisierė – Inga Stankaitytė, organizatorius – kūrybinė platforma ex.change.art.
Kūrybai renkasi gamtos objektus
Spektaklis / performansas „AK*MUO“ – tai jau ketvirtasis aktorės, režisierės Ingos Stankaitytės kūrybinis darbas. Menininkė savo režisūriniams darbams renkasi svarbius Lietuvos gamtos objektus, erdves (Ūsių ežeras Linkmenyse, Kurynės dendrologinis parkas). Paskutiniųjų dvejų metų meninio tyrimo objektas – akmuo. Šiam darbui sukurti menininkė gavo Lietuvos Kultūros stipendiją.
„Inga Stankaitytė – tai gryno oro gurkšnis. Kai nori sukurti kažką subtiliai įstabaus ir tam reikia atitinkamos apsaugos, tai einu pas Ingą. Jos švari mintis, pastovus savęs puoselėjamas augimas parodo teisingiausią būdą, pakreipia judesį esminės minties keliu ir viskam pasibaigus jaučiuosi švari po maudynių dulkėse ar gerai įsižeminusi po plačių sūpavimųsi virš upelės, kuri buvo tapusi vyksmo dekoracija, o dar galiu leisti sau būti su visais kūrybiniais žaidimais, nes viskas yra aišku, nors jokios rolės ar partijos nesimokiau mėnesį... Inga jos tiesiog nedavė, kaip Modris Tenison“, – sako atlikėja, kūrėja, dainininkė S. Jančaitė.
Pasak profesorės Gitanos Vanagaitės, I.Stankaitytė, baigusi lituanistines ir teatro studijas, jau daug metų savo profesinėje veikloje sėkmingai derina teatrą ir literatūrą. Įgyvendinti įvairūs projektiniai darbai, sukurti performansai atveria gabumus, gerą meninį skonį, gebėjimą tiksliai užčiuopti literatūros teksto prasminį klodą ir subtiliai jį transformuoti į teatro kalbą, kartu išryškinant filosofinį komunikuojamų prasmių pagrindą. Toks įvairiuose teatro etiuduose ir performansuose besiveriantis prasmių ir raiškos daugiasluoksniškumas rodo režisierės kūrybiškumą, jos gebėjimą mąstyti asociatyviai, todėl performansuose ryškinami egzistenciniai ir socialiniai klausimai turi stiprų emocinį ir intelektinį užtaisą, yra paveikūs ir provokatyvūs.
„Viskas, kas susiję su akmeniu man yra tarsi Tylos akcija, reiškinys, ženklas, paminklas už meno, kultūros ir mokslo vertę bei svarbą mūsų šalyje. Spektaklį / performansą „AK*MUO“ pavadinčiau viena iš trilogijos apie akmenį dalių. Pirmoji – st.One 33+3 įvyko MO muziejuje, Vilniuje, 2019 m. (https://www.exchangeart.org/stone), tuo metu mes taip pat kasdien skelbėme tylos akciją“, – sako pati kūrėja.
Viskas, kas susiję su akmeniu man yra tarsi Tylos akcija, reiškinys, ženklas, paminklas už meno, kultūros ir mokslo vertę bei svarbą mūsų šalyje.
Kasdien tris valandas atlikėja Goda Žukauskaitė sustodavo ir tik stebėdavo veiksmą, į kurį įsitraukė šokėjai, dainininkai, muzikantai, aktoriai. Tais pačiais metais buvo uždarytas ir Lietuvos edukologijos universitetas (sujungtas su VDU).
Trečioji dalis numatyta 2023 metais. „AK*MUO. Atlantas“. Ši dalis (2–3 savaičių trukmės performansas) bus skirta lietuvių menininkams, kūrusiems (kuriantiems) Lietuvos kultūrą už Lietuvos ribų.
Akmenį atrado rašydama darbą
Akmuo mano gyvenime atsirado rašant magistro darbą apie Liūnės Sutemos (1927–2013) poeziją ir gyvenimą. Iš Lietuvos ji išvyko antro pasaulinio karo metu. Išvyko ne tik ji, tuo metu iš Lietuvos pasitraukė net 70 proc. inteligentijos. Rašytoja 2007 m. gavo Lietuvos nacionalinę ir kultūros meno premiją už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie…“, tačiau į Lietuvą ji negrįžo, neturėjo paso. Akmuo – vienas svarbiausių objektų jos poezijoje ir atramos taškas mano kūryboje, atveriantis egzistencializmo filosofijos prasmes, vertybių vertikalę, kartu akmuo – tai uždavinys, reikalaujantis sprendimų, kaip tokią statišką priemonę panaudoti dinamiškame veiksme, objektą paverčiant subjektu. Su Goda Žukauskaite kartu dirbame nuo 2014 metų, mūsų idėjos ir kūrybiniai darbai nuolat persipina. Studijų metu Olandijoje Goda sukūrė st. One šokio spektaklį, vėliau prisijungė video menininkai, kai 2019 metais mūsų idėjos sinchronizavosi ir MO muziejuje pristatėme trijų dienų st. One 33+3 performansą, kuris sulaukė daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, teigiamo kritikų įvertinimo. Inga Stankaitytė
Spektaklio metu vyks tiesioginė transliacija fb ex.change.art / st.One paskyrose bei „Zhovid The Residence“ erdvėje (https://www.facebook.com/Zhovart/) ir „КалитаАртКлуб“ (https://www.facebook.com/KalitaArtClub/).
Vienas iš atlikėjų, Denisas Kolomyckis, spektaklio metu bus Ukrainoje, kur tiesiogiai bus transliuojama visos dienos programa, o jo pasirodymas bus projektuojamas čia Lietuvoje, sodyboje ant akmens. Tokiu būdu bus sukurtas nematomas tiltas tarp šalių, panaikintos visos žmogaus sukurtos ribos, taip parodant, kad menas ir kultūra neturi sienų, ribų ar kitokių socialinių / politinių apribojimų.
Anot organizatorių, darbe atsiranda labai svarbi linija – žmogaus dvilypumas, jis, kaip Dievo kūrinys, kuria pasaulį, bet tuo pačiu jį ir griauna. Tai stovintis tankas sodyboje – žmogaus žiaurumo, grubumo ženklas, karas Ukrainoje, režimas Baltarusijoje.
Akmuo ne tik amžinybės simbolis, atminties išsaugojimas, vertybių pamatas, jis gali tapti ir ginklu, grėsme, lygiai kaip ir žmogus, nutolęs nuo vertybių, tampa priešu pačiam sau ir kitiems.
Pasiilgau akmens. Įdomu, ką šįkart pasakys ir išmokys. Nekantrauju išgirsti ir prisiliesti, leistis vedamai ir pačiai keliauti. Per dvejus metus turėjau nemažai skirtingų susitikimų su akmeniu, tarsi nuotrupų, priminimų ir gydymosi. Tikiuosi, jog ateinantis susitikimas susumuos visus mažus pasimatymus ir išgrynins viziją keliui tolyn. Šiuo metu jaučiu, jog yra akmuo, kurį aš pažinojau, ir akmuo, kuris prašosi būti pažintas. Noriu juos sujungti, noriu juos pajausti kaip vieną esybę ir atrasti būdą, kaip jie gali padėti vienas kitam. Jau 7 metai, kaip aš gyvenu su akmeniu. Jau 7 metai, kaip esu išvykusi iš Lietuvos. Mano akmuo pasikeitė. Tai nebe ta materija, kuri smaugia ir kuria naštą, bet tai vis dar materija, kuri slepia amžius savyje ir nepastebimai, bet kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą keičiasi, statydama pagrindą išbūti ant šios planetos, sukuriant savąją, – sako šokėja, bendrakūrėja Goda Žukauskaitė
