2019 metais Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa numato, kad net tie ginklai, kurie yra pripažinti visiškai netinkami šaudyti, turi būti įregistruoti, ir tai reikia padaryti iki šių metų rugsėjo mėnesio.
„Muziejuose saugomi istoriniai, karų ginklai, šaudmenys. Jų apskaita Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi ir griežtėjo. Procesas du dešimtmečius vyksta, bet galbūt kai kurie muziejai susiduria su problemomis, kai ginklus reikia perdirbti“, – BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Jo teigimu, dažniausiai savivaldybių muziejai susiduria su finansinėmis ir kitomis problemomis vykdant įstatymo nuostatą.
„Negali nueiti pas šaltkalvį ir jam pasakyti: „pragręžk man pistoleto vamzdyje dvi skylutes ir viskas“. Šis verslas yra licencijuotas, už tai prašoma iš muziejų pinigų, įmonės turi įkainius už šias paslaugas“, – pasakojo Muziejų asociacijos vadovas.
Pasak R.Balzos, dėl pandemijos muziejai neteko daug pajamų, todėl ginklų registravimo tvarka jiems yra sunki finansinė našta.
R.Balzos teigimu, jo vadovaujamas muziejus leidimus senoviniams ginklams susitvarkė prieš metus, tačiau yra nemažai muziejų, kurie šios pareigos dar neįvykdė.
„Mes norime kreiptis į vidaus reikalų ir kultūros ministrus, kad pratęstų terminą iki pavasario. Policija turi padėti, negalima užpulti su ikiteisminiais tyrimais, reikia elgtis pagarbiai, nėra jokio kriminalo, reikia laiko ir resursų“, – BNS sakė muziejininkas.
Anykščių rajone registruotos ginklų, medžioklės reikmenys ir ginklų remonto bendrovės „Zala Arms“ vadovas Valdas Žala BNS teigė, kad yra nustatyta tvarka, kaip deaktyvuoti ginklą.
„Išrašo įmonė pažymą, pateikia policijai, pareigūnai patikrina, ar taip yra, ar iki galo viskas padaryta. Nėra taip paprasta. Kaina priklauso nuo ginklo – ką reikia padaryt“,– sakė jis.
Vienas šios įmonės darbuotojų BNS pasakojo, jog kainą daug lemia aukšti ginklų deaktyvavimui keliami reikalavimai.
Anot jo, sunku rasti įmonę, kuri tuo užsiima, nes keliami aukšti reikalavimai. Į ginklo vamzdį reikia įpresuoti sertifikuotą plieną. Tam būtina turėti ir specialią įrangą.
„Brangu, vien dokumentai policijai – 210 eurų. Dar atskira suma už perdirbimą. Manau, vieno ginklo kaina gali būti ir 500 eurų“, – BNS pasakojo ginklų specialistas.
Policijos departamento duomenimis, pareiga teikti prašymą dėl visiškai netinkamų naudoti ginklų užregistravimo nustatyta asmenims, kurie ginklus įsigijo iki 2019 metų rugsėjo 1 dienos. Policija tikrina ginklus tų asmenų, kurie pateikia prašymus dėl ginklo registravimo.
Kaip skelbta, policijos pareigūnų vizito dėl karo laikų ginklų sulaukė jau ne vienas Lietuvos muziejus. Kovą policija iš Klaipėdos piliavietėje įsikūrusio Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“ ekspozicijos išvežė įvairių laikmečių ginklų, jų dalių, sprogmenų, minosvaidžių sviedinių.
Į muziejų buvo iškviesti išminuotojai, nes patikrinimo metu rastas karo laikų artilerijos sviedinys ir dvi rankinės granatos. Sprogmenis išsivežė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Karo laikų ginklus ir jų dalis policija taip pat išsivežė ir iš muziejų Joniškyje, Raseiniuose ir Varėnos rajone.
Pasak R.Balzos, kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Latvijoje – galioja švelnesnė tvarka dėl muziejuose laikomų ginklų.
„Lenkai labai myli savo istoriją, jie negali taip paprastai imti T.Kosčiuškos (Lenkijos ir Lietuvos politikas, karo veikėjas – BNS) ginklo, jie nekiša rankų ir negręžioja, saugo kaip relikviją“, – sakė Lietuvos muziejų asociacijos vadovas.
Jo manymu, Lietuvos muziejai pakankamai gerai saugo ginklus, patalpose įrengtos signalizacijos.
„Mes pirmiausia žiūrime į ginklus kaip į eksponatus, o juk jis turi būti nejudinimas, autentiškas. Čia požiūrio klausimas“, – tvirtino R.Balza.
Jis apgailestavo, kad griežtinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą į diskusiją nebuvo pakviesti muziejininkai, kolekcininkai.
„Perdarant į tokį, kokiu negalima naudotis, žalojamas eksponatas. Jeigu atsiranda dvi naujos skylutės, jis praranda dalį autentiškumo. Po šimtų metų jei kas sugalvos panagrinėti, kaip jis šaudė, to negalės padaryti. Mes dar į ateitį turime žiūrėti“, – mano Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas.
