Darbo laiką renkasi patys muziejai
Dėl muziejų darbo laiko nusprendžia patys muziejai, LRT radijui sako R.Balza. Kaip teigia jis, šis dalykas nėra griežtai reglamentuotas, nes svarbiausia muziejų funkcija – aptarnauti lankytojus: „Muziejai patys renkasi darbo laiką, atsižvelgdami į situaciją, griežtų nustatymų nėra. Kiekvienas muziejus turi teisę pasirinkti darbo laiką, didžioji jų dalis Lietuvoje tikrai dirba savaitgaliais. Kitaip galbūt yra su muziejais savivaldybėse, kurie dar nepajuto poreikio patenkinti bendruomenės interesus.“
E.Parulskis tvirtina, kad kone visi Lietuvos muziejai dirba šeštadieniais, bet retas kuris savivaldybės muziejus yra atviras sekmadieniais. „Muziejai yra vienas stipriausių kultūros industrijos lokomotyvų, vežantis šią sritį su pastoviomis įplaukomis. Jei muziejai dirbtų ir sekmadieniais, tas lokomotyvas būtų greitesnis“, – aiškina pašnekovas.
Jei savivaldybių tarybos, kurioms ir priklauso muziejai, nutartų, kad šie turi dirbti ir sekmadieniais, taip ir įvyktų.
E.Parulskis patvirtina, kad viskas priklauso nuo pačių muziejų: „Galime įsivaizduoti, kad mažesniuose muziejų filialuose dirba vienas žmogus. Be to, jei muziejus imtų dirbti sekmadieniais, jis turėtų nedirbti kitą dieną – antradienį arba trečiadienį. Tačiau tai irgi galima suorganizuoti, tai pačių muziejų pasirinkimo galimybė.“
Pasak E. Parulskio, muziejininkai, taip pat ir bibliotekininkai, yra pagrindinė kultūros kariuomenė. „Ji disciplinuota ir aktyvi. Tačiau kaip bet kuriai kariuomenei, šiai įsakymas taip pat nepakenktų. Jei savivaldybių tarybos, kurioms ir priklauso muziejai, nutartų, kad šie turi dirbti ir sekmadieniais, taip ir įvyktų“, – sako menotyrininkas.
Kad atsirastų lankytojų srautas, tektų palaukti kelerius metus
R.Balza įsitikinęs, kad reikia gyvinti muziejų veiklą, pritraukti lankytojus įvairiais renginiais ir pramogomis: „Galima rengti susitikimus, koncertus, poezijos vakarus. Visa tai jau vyksta daugelyje muziejų, bet ne 100 proc. Net socialiniame tinkle „Facebook“ galima matyti, kad žmonės lanko parodas, susitinka. Muziejai jau aktyvūs, o 2018 m. tikrai bus virsmas. Jau kalbame apie dideles programas, esame pasiruošę moksleivius priimti į muziejus nemokamai.“
E.Parulskis tvirtina, kad regioniniams muziejams ir jų filialams mažuose miesteliuose dirbti iš tiesų sunku. „Ten tiek turistų srautas, tiek vietinių lankytojų skaičius nėra didelis. Jų ir negali būti daug, nes muziejų ekspozicija nesikeičia kas mėnesį. Kalbant apie muziejų darbą sekmadieniais, tai gali sulaukti sėkmės, bet šis procesas lėtas. Tam reikėtų ruoštis iš anksto ir nesitikėti greito rezultato“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip sako E.Parulskis, jei mažo miestelio ar kaimo muziejus imtų dirbti sekmadieniais, reikėtų luktelėti kelerius metus, kad jame atsirastų srautas: „Tačiau galima grąža būtų gerokai didesnė, jei disciplinarinis nurodymas ir turistai tikrai žinotų, kad visi Lietuvos muziejai sekmadieniais dirba. Manau, kad būtų puiku, jei prie viso to prisidėtų vyskupijos ir lieptų bažnyčioms šeštadieniais ir sekmadieniais būti atviroms.“
E.Parulskis teigia, kad būtent bažnyčios ir muziejai – pagrindiniai kultūros elementai mažose Lietuvos vietovėse. Anot jo, atviros bažnyčios ir muziejai padidintų turistų srautus ir miestelių lankomumą.
R.Balza tvirtina, kad kinta ir situacija dėl muziejų darbuotojų. „Pavyzdžiui, tiek Šiaulių „Aušros“ muziejus, tiek Jūrų muziejus atsisakė salės prižiūrėtojų. Tokio personalo jau nėra, yra ekspozicijų konsultantai. Tai žmonės, padedantys lankytojams susivokti, atsakantys į klausimus, vedantys ekskursijas. Jais dažniausiai dirba istorikai. Bobučių, sėdinčių su knygomis ant kėdžių, jau nėra, to atsisakoma“, – aiškina pašnekovas.
