„Kadangi Lietuvos jaunimas europėja ir atsiranda masinių muzikos festivalių poreikis, natūralu, kad jų daugėja. Daugiausiai naujų atsiranda šiuolaikinės, elektroninės muzikos festivalių, tačiau jaučiame, kad kopijuoja ir mus. Didėjanti festivalių pasiūla žiūrovams nėra blogai – aštresnė renginių konkurencija kasmet skatina mus kelti kokybės kartelę į vis aukštesnį lygį. Visgi, pavyzdžiui, džiazo festivalių kiek buvo Lietuvoje, tiek ir yra, – jų daryti daugiau nėra prasmės. Su bliuzo festivaliais situacija ta pati – turime vieną festivalį, nes bliuzas nėra lietuvių muzika“, – aiškina muzikos festivalių „Galapagai/Roko naktys“ ir „Bliuzo naktys“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka bei pripažįsta, jog anksčiau prisivilioti žiūrovą buvo kur kas lengviau.
A. Barniškiui-Blėkai antrina Anykščiuose vykstančio festivalio „Velnio akmuo“ organizatorius Vaidas Voronavičius: „Konkurencija žiauri ir ji yra ne tik tarp festivalių, bet ir tarp koncertų. Žmonių pajamos yra ribotos, todėl jie atsakingai planuoja vasarą, renkasi koncertus ar festivalius, kuriuos nori aplankyti. Be to, yra užsienio festivaliai, su kuriais konkuruoti mes neturime jokių galimybių, nes mūsų biudžetai kelis kartus mažesni“, – kalba V. Voronavičius.
Bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ vadovas Andrius Žiauberis pastebi, jog nemaža dalis lietuvių pastaraisiais metais renkasi užsienio festivalius. Populiariausi jų – „Positivus“ festivalis Latvijoje ir „Heineken“ Lenkijoje.
„Nors jie kur kas brangesni už vykstančius Lietuvoje, tačiau visuomet išparduodavome organizatorių Lietuvos auditorijai skirtus bilietus. Manau, kad lietuvius vilioja šiuose festivaliuose koncertuojančios žvaigždės, kurių netenka pamatyti Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose“, – teigia A. Žiauberis.
Pasak A. Barniškio-Blėkos, pastaraisiais metais jaučiama ir mažų muzikos festivalių, kurie suburia 300-400 žmonių, banga Lietuvoje. Tokie, dažniausiai labai specifiniai festivaliai, taip pat atsiriekia dalį didesnių festivalių auditorijos, todėl net ir didesniems festivaliams nebepakanka vien vardo ar to, jog pasikviečia žinomesnius atlikėjus ar grupes.
Todėl didžiųjų festivalių Lietuvoje organizatoriai, norėdami išlaikyti jų renginiams lojalią auditoriją, neretai siekia ankstinti bilietų pardavimo laiką.
„Anksčiau organizatoriai bilietus platinti pradėdavo likus 5-6 mėnesiams iki renginio, dabar pastebime, jog kai kurie festivalių organizatoriai bilietus į prekybą paleidžia dar prieš Kalėdas, t. y. prieš 9 – 10 mėnesių, ir taip bando pasinaudoti kalėdinių dovanų pirkimo piku“, – atskleidžia A. Žiauberis.
Šiemet pirmieji bilietai į vienus populiariausių Lietuvos muzikos festivalių „Galapagai/Roko naktys“ ir „Bliuzo naktys“ „Tiketoje“ pasirodė lapkričio 11 d., kuomet dar net nebuvo žinoma festivalio programa.
„Didieji ir gilias tradicijas jau turintys festivaliai per daugelį metų visuomenėje spėjo susikurti tam tikrą autoritetą ir turi savo vardą. Tokie festivaliai kaip šiemet 20-ąjį jubiliejų švęsiantis „Bliuzo naktys“ ar 10-ąjį jubiliejų švęsiantis „Galapagai/Roko naktys“ turi išsiauginę savą auditoriją, kuri bilietus į juos perka net nežinodama visos programos“, – sako A. Žiauberis.
A. Barniškio-Blėkos skaičiavimais, apie 60 proc. jų festivalių auditorijos sudaro žmonės, kurie festivalyje lankosi ne pirmą kartą.
„Ši auditorijos dalis jau „užgrūdinta“ ankstesnės patirties – net nežinodami, kas vyks festivalyje, kas konkrečiai gros, tokie žiūrovai įsitikinę, kad mes nenuvilsime. Iš dalies ankstyva bilietų prekyba ir yra daroma dėl ištikimų festivalio gerbėjų. Jiems suteikiame galimybę nusipirkti bilietą labai nebrangiai, nes prieš festivalį bilietas pabrangsta daugiau negu dvigubai. Tokia praktika taikoma ir užsienio festivaliuose“, – sako jis.
Jau 4 metus vyksiančio festivalio „Velnio akmuo“ organizatoriaus teigimu, šiemet į savo festivalį žiūrovus jie vilios tomis pačiomis priemonėmis kaip ir pernai – inovatyviomis idėjomis ir kūrybiškais jų sprendimais. „Stengsimės konkuruoti išsiskirdami festivalio metu siūlomomis pramogomis. Bandysime publiką pavergti ne tiek per atlikėjus, kiek per pačią festivalio idėją, kad atėję pas mus ypatingai gerai praleisite laiką“, – aiškina V. Voronavičius.
Tuo tarpu A. Barniškis-Blėka sako, jog šiemet, kaip ir paskutiniais keliais metais, jo komanda ypač daug dėmesio skiria festivalių viešinimui, pasitelkiant reklamą, ryšių su visuomene akcijas, įvairius pagalbinius renginius Lietuvos klubuose, kuriais stengiamasi parodyti festivalio turinį, su juo supažindinti.
„Anksčiau nereikėjo apie save tiek daug ir taip garsiai „rėkti“. O šiandiena – tai būtina. Dabar mes turime labai pasistengti, kad žmogus pamatytų, kas vyksta mūsų festivalyje. Anonsinius renginius ir išankstinę komunikacijos kampaniją rengiame kartu su ilgamečiais festivalių partneriais, savanorių komanda – siekiame, kad viešinimas ir reklama neturėtų didelės įtakos bilietų kainai, o iš žiūrovų surinkti pinigai būtų skirti kokybiškos muzikos atlikėjų honorarams“, – įvardina A. Barniškis-Blėka.
