Dėl šios priežasties šį savaitgalį neįvyko ir jo koncertas Vilniuje.
Muzikas tvirtina politikoje nedalyvaujantis, tačiau manantis, kad koncertuoti tokiose teritorijose, kaip Doneckas ar Luhanskas, reikia.
„Donecke ir Luhanske – šiuose regionuose meno reikia. Nesirengiu kalbėti, kas kaltas dėl konflikto, matyt, kad kaltos abi pusės“, – pirmadienį teigė N.Luganskis, jo interviu transliavo LRT radijas, o parengė LRT Klasika.
„Tačiau abiejų šalių muzikantai ten turi pasirodyti. Ar tai galėtų paveikti ir politinius šalių santykius? Nežinau, tokių prognozių negaliu dalyti“, – tvirtino jis.
„Muzika yra muzika, žmogus jos pasiklausęs, jei ji buvo gerai atlikta, išeina geresnis, ramesnis ir taikesnis. Esu tuo įsikikinęs. Tuomet, kai sutinku ukrainiečius, niekuomet iš jų nejaučiu pykčio ar neapykantos“, – kalbėjo menininkas.
Jis teigė, kad stengiasi laikytis atokiau nuo politikos.
„Kai kalbame apie politikus ar žmones, kurie užsiima kažkokia propaganda, stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliau ir turėti kuo mažiau bendro. Aš tik noriu pasakyti, kad groju visur. Pavyzdžiui, buvau Taline, kur praėjusį lapkritį grojau solinį koncertą, groju Europoje, bet niekada negroju ten, kur kartu yra politika“, – sakė N.Luganskis.
Jis patvirtino prieš kelerius metus grojęs netoli Luhansko mažame miestelyje vaikams.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis apgailestavo, kad menininkas nesuvokia savo atsakomybės.
„Aiškinimas, kad menas su politika neturi nieko bendro, daro tik didesnę žalą. Kaip kalbėta interviu, kad tame regione, kur jis koncertavo, kaltos abi pusės ir pan. Arba žmogus tikrai nesupranta, kas yra labai liūdna, arba jis tiesiog sąmoningai bando kaip nors tą temą sumenkinti. Mes kalbame ne apie dvi puses, kalbame apie okupaciją“, – sakė V.Juozapaitis.
Aiškinimas, kad menas su politika neturi nieko bendro, daro tik didesnę žalą.
„Tokio lygio muzikai turėtų suprasti, kad kiekvienas jų žodis priimamas kaip autoritentingas žodis, neigti polinį dėmesį yra nepilietiška, viena vertus, o mes turime įvertinti tokius dalykus ir paaiškinti žmogui, kad atsakomybė privalo būti“, – teigė politikas.
N.Luganskis spalio pradžioje turėjo koncertuoti Lietuvos nacionalinės filharmonijoje Vilniuje, koncertą organizavo Valstybinis simfoninis orkestras.
Prieš koncertą devynios visuomeninės organizacijos paragino koncertų rengėjų į Lietuvą nekviesti Rusijos agresiją Ukrainoje pateisinančių atlikėjų, tarp jų – ir N.Luganskio, prieš kelerius metus koncertavusio vadinamojoje liaudies respublikoje asmeniniu šios Ukrainos teritorijos okupacinio režimo vadovo Aleksandro Zacharčenkos kvietimu. Dar vienas koncertas Donecke planuotas šį spalį.
Kultūros ministras Simonas Kairys žadėjo šią savaitę su koncertinių įstaigų vadovais aptarti, kaip parenkami į Lietuvą koncertuoti kviečiami solistai.
Ukrainos kariuomenė su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Šių metų gegužę Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įrašomi tie, kas viešai reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.
Ši pataisa parengta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F.Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje už Krymo okupacijos pateisinimą.
