„Kol kas jaučiuosi keistai. Todėl kad tai labai netikėta. Tada, kai svarbūs, gražūs, malonūs, dideli dalykai užgriūva, visad apima savotiško pasimetimo, malonaus jaudulio pojūtis“, – 15min sakė R.Šaltenytė, Klaipėdos dramos teatre vaidmenis kurianti nuo 1979 metų.
Kaip įvardinti, kas yra toji nuosekliai puoselėta vaidybos meno meistrystė?
„Kaip gražiai skamba! Tai yra darbas ir jo suvokimas. Kokiame lygyje tu suvoki savo profesiją? Tai ir ėjimas į suvokimo išpildymą, kėlimas sau aukščiausių reikalavimų. Turbūt tai. Dar svarbu, kad kelyje atsiranda žmonės – tu vienas ne karys lauke. Jei sutinki gabius, talentingus bendraminčius – tiek aktorius, tiek režisierius – yra džiaugsmo viršūnė. Ir, matyt, kažką gali ir padaryti“, – kalbėjo laureatė.
Kalbėdama apie savo vaidmenis R.Šaltenytė sako, kad jų būta daug: ryškių ar mažiau pastebimų, tačiau spalvingų, prasmingų, įdomių.
„Turėjau tokią laimę: daug didelių darbų. Vienas iš tokių B.Brechto „Geras žmogus iš Sezuano“ (režisierė rež. A.Ragauskaitė). Iš pastarųjų darbų – Eimunto Nekrošiaus „Kalės vaikai“, tai buvo ir susitikimas su pačiu E.Nekrošiumi. Tiek spektaklis, tiek vaidmuo man labai prasmingi ir brangūs, taip pat Oskaro Koršunovo pastarasis darbas mūsų teatre – spektaklis „Mūsų klasė“. Labai sunku išskirti“, – kalbėjo aktorė.
Prieš kelerius metus R.Šaltenytė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. Kalbėdama apie aukščiausią gautą įvertinimą – Nacionalinę premiją – aktorė sako, kad pasakyti, kodėl ji buvo pastebėta, sunku: „Man sunku pasakyti, bet per tuos 40 metų buvo tikrai labai nemažai svarbių darbų, nominacijų ir apdovanojimų. Gal viskas susidėjo?“
Juk aktoriaus profesija – atidavimas to, ką sukuri, žmonėms.
R.Šaltenytė pristatoma kaip viduriniosios aktorių kartos atstovė. Ar išties aktorius galima išskirti pagal kartas ir kuo jos skiriasi?
„Gal jaunystėje yra daugiau entuziazmo, daugiau drąsos, daugiau laisvės, gero įžūlumo, net vyresnių kolegų neigimo. Bet čia visais laikais taip buvo. Dabar paprasčiausiai laisvesni laikai ir daugiau galimybių.“
R.Šaltenytė sako laukianti kitų metų, nes planuose – nauji darbai. O kol kas sako pasiilgusi žiūrovų.
„Ne tas žodis, kaip pasiilgome. Juk aktoriaus profesija – atidavimas to, ką sukuri, žmonėms. Ir tai, ką po to gauni atgal. Tai ratas pasidalijimo, emocijų, minčių. Dabar jis sustojo. Viduje labai skurdu.
Bet o ką? Nosies nenukabini: darai, eini, sportuoji, skaitai, judi – kad būtum geros formos, kai jau bus galima išeiti ir pasimatyti su žiūrovais“, – sakė R.Šaltenytė.
