„Ši premija man – tikrai labai netikėta. Viena vertus, tai labai svarbus bendruomenės įvertinimas, nes jai teikia, iškelia ir vertina menininkai. Kita vertus, ji tarsi didelis įpareigojimas ir impulsas tolesniems darbams“, – teigė ji.
O ką R.Stanevičiūtė mano apie žodžius, kurie apibrėžia jos įvertinimą? „Tai labai garbinga formuluotė. Iš tiesų, mano profesinėje veikloje Lietuvos muzikinės kultūros modernėjimas bei šiuolaikinės muzikos modernizacija, kaip ir menas visuomenėje, yra pagrindinės mane dominančios temos. Menas ne tik gali stebėti, bet ir inicijuoti tam tikrus pokyčius.“
R.Stanevičiūtė yra atradusi prarastų lietuviško avangardo tarpukario kūrinių, pavyzdžiui, Jeronimo Kačinsko ketvirtatonių muziką, kurią pavyko rasti užsienio archyvuose. Kartu su Tarptautine šiuolaikinės muzikos draugija (ISCM) ji iniciavo projektą „Ateities muzika“. „Norėjome sujungti lietuvių avangardo praeitį, mūsų modernaus mąstymo ištakas su muzika, kuri yra kuriama šiandien“, – pasakojo ji.
„Manau, kad tai – viena svarbiausių mano tyrimų ir apmąstymo krypčių“, – apibendrino ji.
R.Stanevičiūtė monografijoje „Modernumo lygtys“ į pasaulio šiuolaikinės muzikos kontekstą bandė įrašyti lietuvišką tarpukario ir pokario muziką: „Tai buvo iššūkis ir avantiūra man pačiai, nes aš, ieškodama pėdsakų, leidausi bent į dešimties šalių archyvus.“
Ji nesistebi, kad Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelno tyrėjai.
„Dauguma muzikologų Lietuvoje derina tiek mokslinę, tiek kultūrinę veiklą. Mes visi esame labai aktyvūs kultūrinio gyvenimo dalyviai, – teigė ji. – Štai savo karjerą aš pradėjau medijose, televizijoje, kūriau filmus. Vėliau dirbau kultūrinėje spaudoje. Be to, iki šiol organizuoju meninius, muzikinius renginius.“
15min paklausus, ką menotyrininkė šiandien veiks, ji atsakė, jog stengiasi per daug negalvoti. „Didžiausias įvertinimas – pati nominacija“, – dalinosi mintimis ji.
„Kadangi kraustausi iš vienų namų į kitus, turiu visokių rūpesčių. Be to, šiuo metu rašau kelias knygas, todėl laikotarpis išties labai įtemptas“, – sakė ji.
Abi bus išleistos kitais metais. Pirmoji bus apie avangardo blyksnius lietuvių muzikoje: „Su kolegomis bandome aptikti šios meno srovės panoramą, surasti ryšius su užsienio institucijomis.“
Kita knyga bus bendras lenkų ir lietuvių muzikologų darbas, kuris bus išleistas Jungtinių Valstijų leidykloje. Projektas vadinasi „Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.“
-
Paskelbti 2020-ųjų metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: tarp jų – S.T.Kondrotas, E.Ridikaitė, R.Stanevičiūtė
-
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas G.Balčytis: ateities architektūra turės būti patogi gyventi ir dirbti
-
Nacionalinės premijos laureatas J.V.Tomaševičius: dirbau, nes mylėjau kiną, be to, „kožną“ kartą džiaugiausi aktoriais
