Nauja Vilniaus valdžios politika išgąsdino lengvatinėmis sąlygomis gyvenančias kultūros įstaigas

Kultūros organizacijos neįtrauktos

Daugeliui kultūros ir meno organizacijų nekilnojamojo turto nuoma rinkos kainomis būtų finansiškai nepakeliama ir net galėtų lemti jų veiklos žlugimą.

Strategijoje nurodoma, jog ne konkurso būdu už lengvatinę nuomos kainą nekilnojamasis turtas gali būti nuomojamas tik subjektams, įgyvendinantiems savivaldybės funkcijas arba savivaldybės poreikius (teikiantiems socialines paslaugas, paslaugas muziejų, sporto sistemoje ir kt.). Kultūrinės organizacijos strategijoje nėra minimos.

Kultūros vadybininkų asociacijos direktorė Aistė Ulubey nuogąstauja, kad daug kultūrinių organizacijų gali būti iškeldintos iš savo dabartinių patalpų, tačiau pabrėžė, kad išsamiai kritikuoti naujosios strategijos negali, nes ji paprasčiausiai per daug abstrakti.

A.Ulubey atkreipė dėmesį, jog nuo nežinioje atsidūrusių kultūros organizacijų priklauso viso sektoriaus likimas: „Jei, pavyzdžiui, „Menų spaustuvei“ būtų pritaikytos rinkos kainos, o „Menų spaustuvė“ dėl to nebūtų pajėgi išsilaikyti, visos scenos menų organizacijos nebeturėtų kur vaidinti, nes tai yra vienintelė nepriklausoma scena“. Pasak A.Ulubey, dėl šios strategijos labiausiai gali nukentėti nevyriausybinės organizacijos, ypač scenos menai, muzikos, kino sektoriai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Menų spaustuvė

Pasak A.Ulubey, dėl šios strategijos labiausiai gali nukentėti nevyriausybinės organizacijos, ypač scenos menai, muzikos, kino sektoriai.

Kultūros vadybininkų asociacijos direktorė teigė, jog apie naująją strategiją sužinojo ne iš savivaldybės atstovų, o iš kitų kanalų.

„Nors teigiama, kad rengiant strategiją buvo bendradarbiaujama su kultūros sektoriumi, tačiau mes nepažįstame nei vienos organizacijos ir nei vieno žmogaus, kuris dalyvavo šiuose procesuose“, – teigė A.Ulubey, pabrėžusi, jog komunikacija su Vilniaus miesto savivaldybe kol kas yra gana vienpusiška.

Po kelių savaičių įvyksiantis susitikimas su savivaldybės atstovais taip pat yra kultūrininkų, o ne savivaldybės iniciatyva.

Anot A.Ulubey, kadangi nekilnojamojo turto valdymo strategija jau yra patvirtinta, kultūros sektoriaus atstovai sieks įsitraukti į poįstatyminį etapą: uždavinių, strategijų formulavimą, tvarkos užtikrinimą. A.Ulubey teigia, jog taip pat bus siekiama įtraukti saugiklius kultūrai, nes kol kas strategijoje nurodomi tik muziejų interesai, kurie neatliepia viso kultūros lauko poreikių.

Jei būtų taikoma rinkos nuoma ar sumažinta suma, bet kokiu atveju mums reiktų arba didesnės dotacijos, arba mes išvis negalėsime čia likti kaip kino teatras, – sakė V.Levickaitė.

Gresia žlugimas

Kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė taip pat nuogąstauja dėl galimo nuomos mokesčio – šiuo metu kino teatras patalpas gauna pagal panaudos sutartį.

Nors kol kas nežinoma, kokia būtų rinkos nuomos kaina, tačiau V.Levickaitė teigė, jog net jei reikėtų mokėti simbolinį mokestį, pvz., 700 eurų per mėnesį, kino teatrui toks finansinis įsipareigojimas būtų nepakeliamas ir lemtų minusinį balansą.

„Jei būtų taikoma rinkos nuoma ar sumažinta suma, bet kokiu atveju mums reiktų arba didesnės dotacijos, arba mes išvis negalėsime čia likti kaip kino teatras“, – sakė V.Levickaitė.

„Scanpix“ nuotr./Kino centras „Skalvija“

Ji taip pat teigė, jog svarbu siekti, kad kultūros sektoriui būtų įvesti saugikliai, bei aiškintis, kaip turėtų būti apskaičiuojama organizacijų socialinė ir ekonominė grąža, kaip bus taikomi naujieji kriterijai, tačiau visų svarbiausia sužinoti, kodėl dabartinė strategija yra tokia, kokia yra, t. y. ar joje naudojamos aptakios frazės bei kultūros kaip saugotinos srities neįtraukimas yra grįstas argumentais, ar, kaip dažnai pasitaiko, žymi dialogo tarp savivaldybės ir kultūros sektoriaus nebuvimą.

Gražina Arlickaitė pagrindine problema įvardina tai, kad kultūra net nepatenka į savivaldybės interesų sritį.

VšĮ „Kino aljanso“ direktorė ir Europos šalių kino forumo „Scanorama“ meno vadovė Gražina Arlickaitė pagrindine problema įvardina tai, kad kultūra net nepatenka į savivaldybės interesų sritį.

„Savivaldybė visais laikais kukliai remdavo kultūros projektus – vienais metais būdavo skelbiami paraiškų priėmimai, kitais ne. Paramos menkumas buvo kažkiek kompensuojamas tuo, kad kultūros subjektai ir institucijos gaudavo nuomą iš savivaldybės lengvatinėmis sąlygomis“, – pasakojo G.Arlickaitė, teigianti, jog supranta, kad savivaldybei reikia racionaliai ir prasmingai naudoti savo turtą, tačiau mano, kad lig šiol naudotas modelis buvo nebloga išeitis dabartinėmis sąlygomis.

M.Mikulėno nuotr./„Scanoramos“ atidarymas

G.Arlickaitė atkreipė dėmesį, jog iš savivaldybės gautos patalpos buvo nesutvarkytos ir neprižiūrėtos, į jų atnaujinimą buvo investuoti organizacijos pinigai.

„Rinkos kainos mus labai baugina, o jų pritaikymas ne pelno siekiančioms organizacijoms būtų tolygus jų sužlugdymui“, – teigė G.Arlickaitė.

Tikslas – pereiti prie dotacijų sistemos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Vylūnė Urbonienė teigė, jog nekilnojamojo turto strategija užtikrins efektyvesnį miesto nekilnojamojo turto valdymą bei bus siekiama ieškoti alternatyvių, įvairesnių paslaugų miestiečiams, užtikrinant kultūrinio ir socialinio sektoriaus, sporto bei švietimo poreikius.

„Strategija buvo ruošiama visus metus, bendradarbiauta buvo ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su įvairiais Tarybos komitetais, kurie teikė savo pastabas“, – teigė V.Urbonienė, pabrėžusi, jog strategijos ruošimo procese dalyvavo Kultūros ir švietimo komitetas bei kultūros sektoriaus atstovai.

Strategija buvo ruošiama visus metus, bendradarbiauta buvo ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su įvairiais Tarybos komitetais, kurie teikė savo pastabas, – teigė V.Urbonienė

V.Urbonienė tikino, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra atvira ir bendradarbiauja su kultūrinėmis organizacijomis, įsiklauso į jų poreikius, tad pagrindo nerimauti nėra.

„Tikrai nebus atsisakoma remti jų vykdomą veiklą nekilnojamuoju turtu, tačiau tikslas yra pereiti prie dotacijų sistemos – finansuoti teikiamas paslaugas ir finansuoti taip, kad kultūros ir visi kiti sektoriai galėtų susimokėti už nuomą. Toks yra tolesnis mūsų tikslas.

Niekas nesiruošia tuoj pat nutraukti sutartis, bet siekiame efektyviau valdyti turimą nekilnojamąjį turtą ir lygiagrečiai ieškoti paslaugų miestiečiams alternatyvų. Tai liečia ir mūsų biudžetines įstaigas – darželius, poliklinikas, klinikas, ligonines – norime efektyviau naudoti šį turtą, įvesti trumpalaikę nuomą ir begalę kitų numatytų veiksmų, kurie tikrai padės pasiekti ir šiek tiek aukštesnę grąžą, ir socialinę bei ekonominę naudą“, – sakė V.Urbonienė.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė

V.Urbonienė teigė, jog kultūros sektoriaus atstovų nuogąstavimas dėl pernelyg abstrakčių formuluočių yra nepagrįstas.

V.Urbonienė teigė, jog kultūros sektoriaus atstovų nuogąstavimas dėl pernelyg abstrakčių formuluočių yra nepagrįstas.

„Normalu, kad strategijoje yra numatytos bendresnės kryptys“, – teigė V.Urbonienė, tačiau pabrėžė, jog nors bus parengti detalesni aprašai, pagrindiniai bruožai strategijoje yra įvardinti ir kultūra iš strategijos nėra eliminuota.

Nors strategijoje nurodoma, jog lengvatinės sąlygos bus suteikiamos organizacijoms, įgyvendinančioms savivaldybės poreikius, V.Urbonienė teigia, jog neteisinga manyti, kad kalbama tik apie savivaldybei tiesiogiai dirbančius subjektus: „Tonas yra užduotas lygiaverčiai visoms organizacijoms. <…> Mielai skatinsim naujokus, kurie turi idėjų ir verslo planą, siūlantį miestiečiams įdomių kultūrinių, socialinių paslaugų. Norime sukurti konkurenciją tarp biudžetinių įstaigų ir mūsų organizacijų.“

Paklausta apie ligšiolinę patirtį su kultūros organizacijomis, kurios lengvatinėmis sąlygomis nuomojasi savivaldybės patalpas, V.Urbonienė teigia, jog yra įvairių atvejų – ir pozityvių, ir tokių, kuriuos norėtųsi vertinti skeptiškiau: „Yra tokių organizacijų, kurios per daugelį metų jau pamiršo, kad naudojasi miesto patalpomis, ir tai jau yra priėmusios kaip duotybę.“