Bando vienas kitą ir patys save
Gegužės 3 (Vilniuje) ir 4 d. (Kaune) šokio spektaklį „Dar blogiau“, į kurį pakvietė tris žymiausius urbanistinio ir šiuolaikinio šokio šokėjus, Lietuvos publikai pristatys svečias iš Nyderlandų – choreografas Guilherme'as Miotto.
Shane'as Boersas, Simonas Busas ir Evangelosas Biskasas – trys puikiai tarpusavyje derantys šokėjai iš labai skirtingų sričių: nuo šviežiausio breiko iki eksperimentinio hiphopo ir šiuolaikinio šokio. Šiame spektaklyje visi stiliai maišosi ir formuoja naują, ypatingą šokio žodyną.
Regime tris jaunus, virtuoziškų motorikos sugebėjimų turinčius vyrus atsainios, bet ir įtemptos buvimo kartu būsenos, kiekvienas jų – besigrumiantis su savo manijomis ir baimėmis. Įkvėpti savo bendruomeniškumo jausmo dinamikos jie kuria herojiškų įvaizdžių scenas, kad išbandytų vienas kitą ir patys save. Tai besipriešinantys, tai pasiduodantys jie vis ištrūksta iš vienas kito paspęstų situacijų. Tyra energija virsta išgrynintu fiziškumu. Kartais perdėtas, kartais skausmingas, kai kada ir liūdnas, bet kiekvieną kartą priverčiantis sulaikyti kvapą.
Kartais perdėtas, kartais skausmingas, kai kada ir liūdnas, bet kiekvieną kartą priverčiantis sulaikyti kvapą.
Choreografas G. Miotto 2015 m. buvo įvertintas „Andre Gingras“ apdovanojimu. Tąkart žiuri sakė: „Atsisakydamas savo radikalaus vientisumo, Miotto sukuria itin unikaliu, prieštaringu parašu pažymėtus pasirodymus. Jo darbai persunkti mūsų amžiaus sudėtingumo, jo atlikėjai, atrodo, varomi aplinkos energija, jų kūnai grumiasi stengdamiesi išlaikyti pusiausvyrą.“
Žaidimas su dviem kūne gyvenančiomis būtybėmis
Gegužės 5 d. į sostinę atkeliaus prancūzų šokio trupė „Nach Van Van“ su šokio spektakliu „Cellule“ (liet. „Ląstelė“). Jauna moteris Nach krampu (angl. krump, tai šokio stilius) susidomėjo pamačiusi Davido LaChapelle filmą „Rize“ ir 2005-aisiais netikėtai užtikusi vieną tų šokio spektaklių priešais Liono operą. Remdamasi miesto ritualais nuo Porte de Montreuil rajono stogų ir šiuolaikinio choreografo Heddy Maalemo spektakliu „Éloge du puissant Royaume“, Nach sako „tyrinėjanti savo vidinių šviesų ir atspalvių teritoriją (…) ir žaidžianti su savo dvilyčio kūno dviprasmiškumu, dviem būtybėmis, bendraujančiomis tame pačiame kūne“.
Kaip ir visi krampo sekėjai, Nach yra ir ji pati, ir josios avataras. Solo spektaklyje „Cellule“ vaizdo projekcijos dengia šios „ląstelės“ sienas su priartintais kūnų tarpusavio žaidimų vaizdais. Krampo šokis gimė 2000-aisiais Niujorke po rasistinių riaušių, o Nach pateikia asmeninę – išlaisvintą iš praeities, bet ištikimą rasinio išlaisvinimo judėjimo bendraminčiams – versiją.
Kai tenka maksimaliai išbandyti savo jėgas
Gegužės 6 d. Anykščiuose, 7 d. – Vilniuje šokio trupė „CocoonDance“ pristatys „Impulsą“, kuris remdamasis parkūru žaidžia magnetiniu susižavėjimu, kylančiu iš galimybės prarasti save judesyje ir jo impulse, leidžiančiu pajusti fizinį būvį čia ir dabar.
Trys šokėjai maksimaliai išbando savo fizines ribas DJ Franco Mento pulsuojančių gyvos muzikos ritmų fone. Suvienyti ritmo ir greičio, šviesos efektų ir išprotėjusių garsų, jų judesiai atveria hipnotizuojantį energijos šaltinį, dėl kurio, atrodo, šokėjai ir žiūrovai išgyvena bendrą, be paliovos augančią kinestetinę patirtį.
Šokio trupę „CocoonDance“ 2000-aisiais įkūrė choreografė Rafaële Giovanola ir dramaturgas Rainaldas Endraß. Šveicarijoje gimusi R. Giovanola dirbo soliste Torine, paskui Williamas Forsythe'as aštuoneriems metams ją pakvietė į Frankfurto baletą. Vėliau Rafaële dirbo su Pavelo Mikuláštiko „Choreographisches“ teatru. Jau devynioliktus metus „CocoonDance“ kuria ir pasirodo nepriklausomame „Ballsaal“ teatre Bonoje.
Trupė įsitvirtino kaip šokio meno institucija su plačiu tinklu ne tik meniniame pasaulyje, bet ir kultūros švietimo srityje. Ilgus metus su naujais pasakojimo būdais, šiuolaikinio šokio meniniais metodais eksperimentuojantis kolektyvas jau gastroliavo penkiuose žemynuose ir yra apdovanotas daugybe prizų, taip pat ir meno švietimo srityje.
Spektaklis netradicinėje erdvėje
Gegužės 10-ąją netradicinėje edvėje – MO muziejuje – italų šokėja ir choreografė Annamaria Ajmone šokio gerbėjus pakvies į asmeninę kelionę, kai per ribotą laiką siekiama erdvę paversti „vieta“. Spektaklis „Trigeris“ yra projekto „Arcipelago / pratiche di abitazione temporanea“, kurio metu kuriami pasirodymai netradicinėse erdvėse, dalis.
A. Ajmone's kūriniai buvo pristatyti svarbiausiuose šiuolaikinio šokio festivaliuose ir teatruose, tokiuose kaip Venecijos šokio bienalė, „Torino Danza“, Polverigi „Inteatro“ festivalis, Milano trienalė, Milano „Danae“ festivalis, Romos „Short“ teatras, Beiruto „Bipodi“ festivalis, „On Marche“ Marakeše, „Night Gallery“ Los Andžele ir kitur.
Choreografė laimėjo žurnalo „Danza & Danza“ prizą „Geriausias jaunasis Italijos atlikėjas 2015“. Ji bendradarbiavo ir dirbo su „Alias Company“, Ariella Vidach-Aiep, Daniele Ninarello, Santasangre, Muta Imago, Cristina Kristal Rizzo, Mithkalu Alzghairu ir vaizdo menininke Maria Giovanna Cicciari.
„Naujasis Baltijos šokis'19“ vyks balandžio 29–gegužės 12 d. Visą informaciją apie trupes ir spektaklius rasite portale newbalticdance.lt. Festivalį organizuoja „Lietuvos šokio informacijos centras“ ir „Vilniaus festivaliai“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, remia Goethe’s institutas Vilniuje.