Lenskio vaidmenį atliks visų mylimas Edgaras Montvidas, o pirmą kartą su „bohemiečiais“ Onegino vaidmenyje pasirodys vienas šiandienos geidžiamiausių baritonų – ukrainietis Andrėjus Bondarenko. Tarp šių įspūdingų vyrukų išvysime ir naują moterišką veidą – Olgos vaidmeniui į Lietuvą atvykstančią Jurgitą Adamonytę (Italija). Apie ją ir išskirtinę jos fotosesiją pasakoja VCO meno vadovė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė:
„Lyg tradicija tapo tai, kad Vilnius City Operos „Oneginas“ ir Olgos vaidmuo, tampa puikia platforma ir tramplinu mūsų talentingoms ir fantastiškoms solistėms, paruošti šį vaidmenį, kurį jos vėliau atlieka pasaulio ir Europos teatruose. Mecosopranai Liora Grodnikaitė, Ieva Prudnikovaitė, Jovita Vaškevičiūtė, – visos jos pirmą kartą su mumis sukūrė šią rolę. O dabar labai džiugu, kad Olgos specialiai į Lietuvą paruošti grįžta Jurgita Adamonytė, kuri vasarą šią partiją atliks Anglijoje. Tai – „bohemiečių“ idealas: būti platforma, kur galima atrasti, pažinti, nagrinėti ir ruošti vaidmenis, juos pristatyti gimtajai publikai, o vėliau be problemų perkelti į tarptautines scenas.
Jurgita – nuostabi solistė, su „bohemiečiais“ sukūrusi jau ne vieną rolę. Paskutinį kartą ją matėme dieviškoje Melisandos herojės interpretacijoje. Įdomu, kaip šį kartą ji įsijaus į tokį, net charakterinį vaidmenį, mat Olga mūsų spektaklyje, – lyg miesto mergelė Nr. 1, madistė, viską žinanti ir planuojanti. Romantikos joje nedaug, – daugiau apgalvoto flirto, skirtingai nuo sesers Tatjanos.
Šį kartą pristatome jums ir Jurgitos fotosesiją, kurios autorius – anksčiau laiko prarastas labai talentingas fotografas – Rokas Baltakys. Rokas – 19 metų vaikinas – buvo toks žmogus, kurį apibūdinant vis sakai „ne pagal savo amžių“. Jo gyvenimo, žmonių supratimas, kiekvieno asmens vidaus perskaitymas, suvokimas, kas jie tokie yra... Rokas juos mokėjo fotografuoti be studijos, asistentų, triukų ir net pasiruošimo. Atrodė, jog yra tik šis berniukas ir jo foto subjektas bei kamera. Daugiau nieko.
Pirmą kartą pamatę Roko darbus, labai norėjome, kad jis bendradarbiautų su VCO, kuriant solistų portretus. Jis visuomet pagaudavo pačią esmę, o ne paviršių. Didžiuojamės, jog su mumis jis sukūrė nes 5 didžiules solistų portretų serijas. Rokui patiko dirbti su solistais, jį traukė jų personažai, teatras, jų likimai. Jis man yra sakęs, vos kelias savaites prieš savo mirtį, jog jam yra gera dirbti su solistais, nes jie – tikri žmonės, – dirbdamas su jais jis gali fotografuoti žmogaus mintis ir sielą, o ne pakabas. Matyt, omenyje jis turėjo tai, jog nemažai laiko jam tekdavo fotografuoti madų šou ir darbas su teatru, jo žmonėmis jam tapdavo tikra atgaiva ir atsvara, kuomet jis galėdavo išvysti ir liūdesį, tikrąjį vidų, – ne paradinę pusę.
Kai žiūriu į Roko darytas Jurgitos nuotraukas, matau visai kitą žmogų: įspūdingą, gražią, prabangią solistę, su giliu ir mąsliu vidumi. Kai žiūriu į šias nuotraukas, matau, kokį platų aktorinį diapazoną turi Jurga. Matau, kaip ji gali sukurti ir romantiškus, ir tragiškus, vyriškus, charakterinius, – įvairiausius vaidmenis.“
