Išskirtiniame interviu „The Art Newspaper“ su muziejų kuratoriumi, kurio tapatybė saugumo sumetimais neatskleidžiama, kalbėta apie tai, kaip šiuo metu saugomas kultūrinis paveldas Afganistane. Tiesa, tikslių vietų minėti jis negalėjo.
„Visi muziejai turi planą, ką darys atsitikus nelaimei. 1994 metais pilietinio karo metu Kabulo muziejus buvo smarkiai sugadintas. 2001 metais Talibanas naikino meno vertybes. Galiu patikinti, kad Kabulo muziejus turi gerai suplanuotą planą nelaimės atveju“, – teigė kuratorius.
Anot publikacijos, Britų ambasada sustabdė visus projektus Afganistane, uždarytas ir biuras Kabule. Ar darbuotojai ten yra saugūs, taip pat nėra aišku.
Britai šiuo metu dirba prie trijų dešimties mėnesių trukmės projektų. Vienas jų – 30 Afganistano nacionalinės kolekcijos paveikslų restauracija, remiama Kultūrinės ir civilinės asociacijos. Britų ambasada projektui skyrė 502 015 svarų sterlingų.
Ženevoje veikiantis Paveldo apsaugos konfliktiškose teritorijose aljansas (Aliph) sako, kad kol kas dar anksti komentuoti, tačiau situaciją tikina sekantis.
Po paskutinės Talibano okupacijos Afganistanas prarado apie pusę savo kultūrinio paveldo.
Tuo metu privati labdaros organizacija „Turquoise Mountain“, padėjusi transformuoti Kabulo senamiesčio rajoną Murad Khani, komentuoti „The Art Newspaper“ atsisakė. Tačiau ji ėmėsi rinkti lėšas, už kurias ketinama teikti būtinąją pagalbą, maisto produktus.
Regione dirbantys ekspertai atkreipė dėmesį, kad kultūrinis paveldas Afganistane jau anksčiau buvo pavojuje. 2001 metais Talibanas sunaikino centriniame Afganistane, Banjano slėnyje, stovėjusias VI a. Budos statulas.
Po paskutinės Talibano okupacijos Afganistanas prarado apie pusę savo kultūrinio paveldo. Talibano teisė draudžia vaizduoti ikonas, žmonių kūnus ir t.t.
„Iš politinės perspektyvos ir tai, kokį naratyvą jie bando kurti, nepanašu, kad Talibanas naikins aukštos vertės paveldą“, – „The Art Newspaper“ teigė Bastienas Varoutsikos, „Iconem“ veiklos vystymo direktorius nykstančio paveldo skaitmenizavimo srityje.
Tuo metu UNESCO išreiškė nerimą dėl blogėjančios situacijos Afganistane ir pridūrė, kad visos pusės turėtų pasirūpinti relikvijomis, kurios gali būti išvogtos arba sunaikintos.
Amerikos Afganistano studijų institutas, nepelno siekianti instuticija iš Masačusetso, taip pat stebi situaciją. Jos teigimu, senovinę citadelę Rytų Herate, renovuotą įstaigos „Aga Khan Trus for Culture“, jau užėmė talibų kareiviai.
„The Art Newspaper“ priminė gegužės menesį vykusią „World Monuments Fund“ organizuotą diskusiją. Joje dalyvavęs Omaras Sharifis sakė žinąs, jog Talibane yra elementų, žinančių, kad, sunaikinus kultūrinį paveldą, jie pritrauks daugiau džihadistų dėmesio.
Rugpjūčio 15 d. išleistame Nacionalinio Kabulo muziejaus pranešime sakoma, kad Talibano įsiveržimas jau privedė prie kultūrinių vertybių grobstymo.
„Deja, Kabulas patyrė beprecedentį chaosą. Besinaudodami galimybę vagys ir kontrabandininkai išvaginėja privatų bei viešąjį turtą. Kita vertus, muziejaus darbuotojai, artefaktai ir kitos vertybės kol kas saugūs, tačiau besitęsiantis chaosas kelia didžiulį nerimą“, – teigė muziejus.
Afganistano kultūrinis paveldas
Kaip teigiama UNESCO, Afganistanas – svarbi Šilko kelio jungtis, nuo neatmenamų laikų svarbi visoms kultūroms.
Šalies kultūrinis paveldas pažymi Persijos, Graikijos, budizmo, hinduizmo ir islamo tradicijas.
„Prospect Magazine“ Afganistano miestą Heratą, kurį rugpjūčio 12 užėmė Talibanas, vadina menininkų ir poetų miestu. Kažkada Heradas buvo Florencijos mecenatas, praturtinęs Italijos miestą poezija, menu ir filosofija. Vėliau jame susikūrė klestinti visuomenė, besididžiuojanti savo kultūriniu paveldu, literatūra bei sufizmu. Tačiau nuo 1996 iki 2001 metų kentė Talibano priespaudą.
Daugiau apie režimą skaitykite čia: 15min paaiškina: kas yra Talibanas ir kaip atsirado šis judėjimas?
