13 val. visi norintieji bus kviečiami į pažintinį žygį M. L. Rėzos gimtaisiais takais: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila.
Tai paskaita žygio žingsniu, kurios metu sužinosime daug naudingos informacijos apie M. L. Rėzos asmenybę nuo vaikystės iki mokslo aukštumų ir jo nuveiktų darbų svarbą ne tik Lietuvos bet ir visos Europos kultūrai.
Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje klausysimės B. Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“, kurią atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis, diriguos Jurijus Kalcas. Juodkrantėje muzikologė doc. dr. Judita Žukienė skaitys paskaitą tema „Apeigos pagal B. Kutavičių“.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.
Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų - pagonybės ir krikščionybės – susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas, kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema, sukrečia klausytojus. Antai žinomas lenkų muzikologas Krzysztofas Droba savo prisiminimuose rašo, jog pirmą kartą išgirdęs „Paskutines pagonių apeigas“ buvo priblokštas ir sujaudintas iki ašarų.
Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus: „Kutavičius sąmoningai ar nesąmoningai pradėjo daryti tai, kas reiškia mūsų lietuvišką mentalitetą, ir kartu jis kūrė muziką, kuri buvo visiems suprantama. Kuo labiau tautiška, tuo įdomesnė visam pasauliui“. („7 meno dienos“, 2012 m.)
Simboliška, jog kūrinio atlikime dalyvauja jaunimas – LMTA choras, studentai, kuriuos jau turėtume vadinti jaunaisiais profesionalais. Antai solistė Lina Dambrauskaitė, bebaigianti LMTA magistrantūrą, dainuoja pagrindinius vaidmenis įvairių teatrų ir trupių pastatymuose. „Paskutinės pagonių apeigos“ praplėtė L. Dambrauskaitės repertuarą šiuolaikiška gaida ir tuo pat metu įrašė jos vardą į garbingą šią partiją interpretavusių solisčių sąrašą, kurį prieš daugelį metų pradėjo charizmatiškoji Giedrė Kaukaitė.
