Neringos meras Darius Jasaitis žada svarstyti galimybę Nidoje įamžinti ir S.de Beauvoir atminimą.
„Niekada nevėlu įamžinti ir antrą žymų žmogų, jei vieta bus lankytina. Kodėl gi ne? Gerai, kad diskutuojame, rudenį darysime pirmą forumą, susitikimą, kaip tęsti festivalius. Žiūrėkite, nepraeis nė metai, turėsime dvi skulptūras“, – BNS sakė D.Jasaitis.
Jis atkreipė dėmesį, jog pasaulyje išpopuliarėjo būtent ta A.Sutkaus nuotraukos versija, kurioje nėra greta kopomis žengusios jo bičiulės.
„Neringoje buvo daug žymių žmonių, bet ne visi apie Neringą pasakė tai, ką pasakė Sartre'as, jog pirmą kartą čia jis jaučiasi kaip rojaus prieangyje ir pirmąkart stovi tokioje vietoje, kur mato dangų po kojomis (...). Pasirinkome jį dėl tų ištartų frazių apie Kuršių neriją“, – BNS sakė D.Jasaitis.
Sprendimą sukritikavo aktorė, radijo ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič, rašytoja, filosofijos doktorantė Aušra Kaziliūnaitė, poetė, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, politikos mokslų daktarė Viktorija Rusinaitė, kitos moterys.
„Pilną nuotrauką rasti nėra sunku, bet man kyla klausimas – kodėl Nidai svarbus Sartras, o tuo tarpu Simone savo viešnage jiems nieko nereiškia?“, – feisbuke svarstė B.Tiškevič.
Ji pasigedo S.de Beauvoir mokykliniame kurse bei sako, kad filosofės „nubraukimas“ Nidoje jai reiškia „labai svarbaus jos indėlio ignoravimą“.
„Reiškia, kad ir vėl praleisime progą sužinoti apie jos nuostabius atradimus ir indėlį į feminizmo diskursą“, – pridūrė ji.
„Paradoksaliu būdu šis paminklas tampa paminklu ne Sartre'ui, o pastangai Lietuvoje iš viešojo diskurso eliminuoti moteris“, – BNS sakė rašytoja A.Kaziliūnaitė.
Pasak V.Rusinaitės, jau pačios A.Sutkaus nuotraukos paveikumas pakeitė istorinę atmintį apie Sartre'o ir Beauvoir vizitą.
„Tai, kad ir šiandien įmanoma pastatyti skulptūrą ignoruojant Simone de Beauvoir transliuoja tokią žinutę: jei galima iškirpti de Beauvoir, šiuolaikinio feminizmo įkvėpėją, ko tikėtis paprastoms moterims? Valdžios atstovai tikina, kad tai yra memorialas Sartre'ui, viešinčiam Nidoje, bet, mano manymu, tai lygiai taip pat gali būti paminklas visoms moterims išredaguotoms iš istorijos“, – teigė V.Rusinaitė.
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo skulptūra kopose, pakeliui link saulės laikrodžio, atidengta praėjusią savaitę, ji sukurta pagal A.Sutkaus nuotrauką, padarytą Nidoje, per 1965-ųjų J.P.Sartre'o bei S.de Beauvoir viešnagę Lietuvoje. Originalioje nuotraukoje matyti abu filosofai, taip pat ir rusų vertėja Lenina Zonina, lydėjusi Sartre'ą kelionės Lietuvoje metu ir, anot jo biografijos tyrinėtojų, itin artimai bendravusi su J.P.Sartre'u.
Pats K.Pūdymas BNS sakė gavęs užsakymą nulieti būtent šią skulptūrą, o minima A.Sutkaus nuotrauka pasirinkta kaip ekspresyviausiai nusakanti filosofo asmenybę.
„Žinau, kad ji buvo viena pirmųjų ryškių feminisčių, kad jie buvo draugai. Bet J.P.Sartre'as buvo to laikmečio figūra, kaip ir Alberas Camius, todėl akcentavome būtent jį“, – paaiškino K.Pūdymas.
A.Sutkus: pasirinkimą lėmė ryšys su Sartre'u
Pats A.Sutkus tuo metu padarė daugybę žymių nuotraukų, tarp jų – tokių, kuriose rašytojai įamžinti dviese.
„Bet reikia žinoti, kad tuomet Beauvoir nebuvo tokia žinoma Lietuvoje, kaip Sartre'as, manęs ji nedomino. O su juo mes labai daug kalbėjome – apie įvairią literatūrą, prancūzų, amerikiečių, šiuolaikinę prozą. Beauvoir buvo feministė, feminizmas manęs nei tada, nei dabar nedomina“, – BNS kalbėjo fotografas.
Jis pabrėžė bendravęs tik su Sartre'u, todėl redaguodamas žymiąją nuotrauką norėjo matyti būtent jo figūrą.
„Sprendimą nulėmė tai, kad su Sartre'u buvo geras kontaktas per tą kelionę. Ir dabar stebiuosi, kaip Sartre'as, atsisakęs Nobelio premijos, 26-erių metų piemeniui atsakinėjo į jo klausimus, aiškino elementarias literatūrines tiesas. Su Sartre'u mes bendravome, vertė Lenina Zonina (...). Turiu laisvą žvilgsnį – galiu fotografuoti, kaip noriu“, – sakė jis.
A.Sutkus sako, kad džiaugiasi, jog Nidoje įamžintas J.P.Sartre'o vizitas, taip pat palaikė svarstymus pažymėti ir jo bendrakeleivę.
„Kol kas, kiek girdėjau, svarstoma padaryti kažkokį fotografijų taką. Fotografijų yra“, – tikino menininkas.
„Esu patenkintas savo nuotrauka, susidomėjimu, kurį ji sukelia, esu patenkintas tuo, kad prisimintas Sartre'as Nidoje. Jei skulptūra padeda prisiminti Sartre'ą, pasižiūrėti fotografijas, kuriose yra Simone de Beauvoir, tai, man atrodo, pažangu“, – sakė jis, paklaustas, ar yra patenkintas dabartine skulptūra.
A.Sutkus taip pat priminė, kad jo pasaulyje išpopuliarėjusios nuotraukos ilgą laiką buvo priskiriamos žymiam prancūzų fotografui Henri Cartier-Bressonui, įskaitant ir žymiausią fotografiją, tačiau jam pavyko atsikovoti autorystę.
Nepasitenkinimas taip pat kilo ir dėl neteisingai išverstos frazės prie skulptūros „Prieš vėją“ į prancūzų kalbą „a le contre le vent“. Frazė turėjo būti verčiama arba „aller contre le vent“ (eiti prieš vėja), arba tiesiog „contre le vent“ (prieš vėją).
Kaip informavo skulptūros autorius, užrašas jau pataisytas pasirinkus trumpesnįjį variantą.
XX a. pradžioje gimusi S.de Beauvoir reikšmingai prisidėjo prie feminizmo filosofijos formavimo, žymiausias jos veikalas „Antroji lytis“ aptaria moters padėtį istorijoje, knygoje polemizuojama su tradicinėmis filosofinėmis nuostatomis, kur moteris apibūdinama tik per santykį su vyru.