Diskusijoms apie žmogaus intervencijas ir veiklą gamtiniame kraštovaizdyje įgaunant vis daugiau svarbos, VDA Nidos meno kolonija (NMK) pradeda naują tyrimų ir rezidencijų programą „Neringos miško architektūra“.
Šiame projekte Kuršių nerijos miškai regimi kaip konkretus atvejis platesniame Baltijos-Skandinavijos regiono miškų infrastruktūros kontekste, apimančiame natūralų augimą ir kaitą, politikos formavimą, miškotvarkos ir miškininkystės planavimo bei kontrolės procesus, medienos technologijų ir dizaino inovacijas.
Fiziniu ir idėjiniu atspirties tašku pasirinkus NMK prieigose esantį vietinės medienos archyvą, ekskursijomis siekiama skatinti įžvalgas ir pokalbį apie unikalias ekologinių, politinių, vadybinių, rekreacinių ir pramoninių naratyvų, susijusių su Kuršių nerijos mišku, kraštovaizdžiu bei architektūrine aplinka sąsajas.
„Neringos miško architektūros“ ekskursijas ves miškininkystės ir nacionalinio parko ekspertai bei Kuršių nerijoje gyvenantys ir dirbantys architektai. Ekskursijomis skatinama kurti erdvę Neringos mišką nagrinėjančiam dialogui, gilesniems tyrimams ir edukacijai. Tai – ir galimybė stebėti bei tyrinėti išskirtinį Neringos miško fenomeną, ir įsitraukti į kritinį dialogą su profesionalais, sykiu keliaujant besikeičiančiais geografiniais kraštovaizdžiais. Ekskursijų metu mezgamos diskusijos bus sutelktos į Neringos mišką ir už vaizdingos jo panoramos slypinčias eko-socio-politines ypatybes, įskaitant sudėtingus teisinius bei valdymo procesus: Kaip buvo pasodinti Neringos miškai? Kodėl Neringos miškai ir jų takeliai atrodo būtent taip? Kodėl iš tiesų turi būti kertami medžiai? Kaip vietinės (žmonių ir gyvūnų) bendruomenės dalyvauja kuriant Neringos mišką? Kokios valstybinės ir vietinės organizacijos yra atsakingos už jo formavimą? Kokia yra įsivaizduojama, bet dar nepastatyta architektūra? Ko Neringos gyventojai labiausiai pasigenda vietos infrastruktūroje ir kodėl tai negali būti įgyvendinta?
Gegužės 8 d. (šeštadienį) 11 val. ekskursijoje „Viskas prasidėjo nuo sengirės“ ilgametis Nidos girininkijos girininkas Gediminas Virgilijus Dikšas papasakos apie Neringos miškingumo kaitą ir augimą per šimtmečius iki šių dienų. G.V. Dikšas gimė Biržuose, augo Klaipėdoje. Baigęs Kauno žemės ūkio akademiją buvo paskirtas dirbti Nidoje. Beveik penkiasdešimt metų – nuo 8-ojo dešimtmečio – G.V. Dikšas gyvena Nidoje.
Gegužės 15 d. (šeštadienį) 11 val. ekskursijos „Apie miško takus“ metu Gražina Žemaitienė supažindins su senaisiais miško takais, jų pavadinimais bei pastarųjų kilme, taip pat mėgins „atrasti“, ką pavyko išsaugoti ir ką galima dar atkurti. Šilutėje gimusi G. Žemaitienė studijavo Kauno technologijos universitete, į Neringą persikraustė 1989-aisiais. G. Žemaitienės darbo sritys apima kraštovaizdžio projektų rengimą ir įgyvendinimą Kuršių nerijoje, rekreacinių objektų planavimą tiek miško žemėje, tiek urbanizuotose teritorijoje, prevencinės priežiūros darbus Kuršių nerijos lankytojams.
Gegužės 22 d. (šeštadienį) 11 val. architektas ir edukatorius Antonas Šramkovas ves ekskursiją „Dialogų arba susitikimų vietos“. Ekskursijoje bus apžvelgiama jau egzistuojančių susibūrimo ir pagrindinių traukos vietų tipologija Neringoje, taip pat diskutuojama, kaip ir kodėl mes (iš)naudojame viešąsias erdves,. A. Šramkovas gimė Maskvoje, baigė architektūros studijas Maskvos architektūros institute. Dėstė Rusijoje ir Švedijoje. Nuo 2007-ųjų gyvena Preiloje.
Gegužės 29 d. (šeštadienį) 11 val. Antonas Šramkovas ves ekskursiją „Kas slypi po kojomis, arba kur yra mūsų resursai Neringoje?“. Tai – trumpas įvadas-palyginimas apie istorinių ir šiuolaikinių vietos resursų bei medžiagų (žaliavų) naudojimą arhitektūroje, statybose ir Kuršių nerijos gyventojų kasdienybėje.
Ekskursijos nemokamos, tačiau vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija el. paštu skaiste@nidacolony.lt arba telefonu +370 600 39972.
NMK ragina visus lankytojus nepamiršti apsaugos priemonių siekiant užkirsti kelią Covid-19 plitimui: maloniai prašoma dėvėti tinkamas veido dangas ir laikytis saugaus tarpusavio atstumo.
Projektą „Neringos miško architektūra“ iš dalies finansuoja programa „Neringa ‒ Lietuvos kultūros sostinė 2021“, Lietuvos kultūros taryba ir „Nordic Culture Point“ .
