Lapkričio 5 d.
Spektaklis „Boksas“ (režisierius Antanas Obcarskas) – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Nerimstančia kovos dvasia persmelktas spektaklis „Boksas“ yra sportinė-mistinė kelionių drama apie dviejų kartų kovotojus. Saúlas (akt. Laurynas Jurgelis) – talentingas boksininkas, kurio išskirtinį potencialą įžvelgia klubo treneris (akt. Marius Repšys) ir bet kokia kaina nori jį padaryti pasaulio čempionu. Tsiganas (akt. Gediminas Rimeika) – į antrą planą nustumtas boksininkas, nenorintis taikytis su outsaiderio pozicija. Jo ambicijas pajautęs verslininkas (akt. Giedrius Savickas) prisiima globoti jauną sportininką ir siekia nugalėti savo gyvenimo traumas. Kam kova baigsis nokautu?
Kitaip nei likusių sportų, bokso niekas „nežaidžia“. Todėl teatro scenoje pasirodys tikri kovotojai, prižiūrimi profesionalių trenerių. Aktorių fizinis ir psichologinis pasirengimas spektakliui yra unikalus.
Lapkričio 6 d.
Spektaklis vaikams „Sibiro haiku“ (režisierius Augustas Gornatkevičius) – Alytaus miesto teatre.
Geriausia 2018 m. knyga vaikams pripažinta Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ randa būdą jautriai ir be pagrąžinimų pasakoti vaikams apie tremties žiaurumus ir jos kasdienybę. Spektaklio, kaip ir knygos, centre – vaikų išgyvenimai ir vaiko žvilgsnis į tremtį.
Koncertas „Muzikinis gėlių laikrodis“ – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Gėlių laikrodžio, paros laiką žyminčio skirtingomis paros valandomis pražystančiomis gėlėmis, idėja įkvėpė sukurti „Muzikinį gėlių laikrodį“. Netikėtą paralelę įprasmina skirtingas muzikos istorijos epochas atstovaujantys kūriniai. Muzikinio gėlių laikrodžio ciferblato skersmens linijas nubrėžia neoklasicizmo ir baroko dialogas, mezgamas per įvairias muzikines ir temines sąsajas.
Į skirtingus istorinius laikotarpius klausytojus nukels ansamblis „Musica humana“ ir jo svečiai – fortepijoninis Z. Ibelhaupto ir R. Rikterės duetas.
Lapkričio 7 d.
Baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Naujas nacionalinės choreografijos spektaklis – originalus Živilės Baikštytės baletas, kurio pradžia buvo 2019 m. įvykusio vienaveiksmio baleto premjera. 2023 m. pastatymui specialiai sukurta A. Jasenkos muzika, naujai parašytas E. Jaro scenarijus. Tačiau choreografė Ž. Baikštytė pasakoja tą pačią istoriją – „pradžioje nebuvo nieko“, o tuomet buvo sukurta viskas. Tą viską vainikavo Meilės ir Žmogaus sukūrimas. Įspūdingi dailininkės G. Brazytės kostiumai ir scenografija papildo choreografinį pasakojimą, o žiūrovas turi galimybę pasimėgauti puikiu spektakliu, panirti į lietuvių mitologijos ir choreografės kuriamo pasaulio viziją.
Spektaklis „TEIRESIJO KRŪTIS“ (režisierė Laura Kutkaitė) – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Antrajame spektaklyje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2022 m. už debiutinį darbą „Sirenų tyla“ apdovanota kaip geriausia jaunoji Europos režisierė festivalyje „Fast Forward“ Dresdene) Laura Kutkaitė atsispiria nuo prancūzų poeto, dramaturgo ir novelisto Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880–1918) siurrealistinio kūrinio „Teiresijo krūtys“ ir kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei. Kartu su kūrybine komanda ir aktoriais kuriamas savas asociacijų principu paremtas siurrealistinis pasaulis, savo logika kartais daugiau nei norėtųsi primenantis tą, kuris mus supa.
Koncertas „Kamerinės muzikos popietė“ – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Atlikėjai GEDIMINAS DALINKEVIČIUS (smuikas), POVILAS JARAMINAS (fortepijonas).
Lapkričio 8 d.
Spektaklis „ĮSTABIOJI IR GRAUDŽIOJI ROMEO IR DŽULJETOS ISTORIJA“ (režisierius Oskaras Koršunovas) – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Shakespeare’o veikalas „Romeo ir Džuljeta“ dažniausiai įsivaizduojamas kaip odė romantiškai meilei. Iš tikrųjų tai – socialinė drama, kurioje paprasta meilė dramatiškomis aplinkybėmis įgauna aukščiausią tragizmo skambesį. Šioje tragedijoje mane labiausiai domina tai, kad meilė gimsta ir skleidžiasi neapykantoje, Veronos karo atmosferoje. Norėjau akcentuoti šį paradoksą: neapykanta žudo, tačiau būtent ji įžiebia meilės kibirkštį.
Statydamas spektaklį norėjau įsigilinti, kaip neapykanta formuoja skirtumus ir tampa visa ko priežastimi. Man atrodo, kad neapykanta yra skirtumų pagrindas, kuris tarp Montekių ir Kapulečių steigia skirtumų iliuziją, apgauna ir dar labiau juos supriešina. Taip pasidalijusios visos visuomenės.
Meilė panaikina skirtumus. Ji vienintelė parodo, jog iš esmės tarp klanų nėra jokio konflikto. Meilė sukuria laisvę, o laisvėje nėra priešybių. Deja, Romeo ir Džuljeta laisvę atranda tiktai mirtyje. Paaukota laisvė sunaikina ne tik modernybę, kurią lemia vaikai, bet ir tėvų taip puoselėjamą tradiciją.
Spektaklis „BYDERMANAS IR PADEGĖJAI“ (režisierius Gildas Aleksa) – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
Garsaus šveicarų dramaturgo, rašytojo Makso Frišo (Max Frisch) pjesė „Bydermanas ir padegėjai“ (1958) priskiriama absurdo pjesių kategorijai. Iki šiol aktualumo neprarandanti pjesė, prisidengusi komedijos formatu, pasakoja apie esminį konfliktą tarp saugumo ir laisvės, kelia teisingumo, inteligentijos atsakomybės problemas, kritikuoja visuomenės elgsenos modelius. Šis XX a. klasika tapęs kūrinys kviečia permąstyti, keik mažai reikšmės turi mūsų pastangos gyventi kokybišką gyvenimą, kai kiti nori, kad jo neturėtume.
Lapkričio 9 d.
Ekskursija „Už scenos ribų: kur gimsta spektakliai“ - Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Dažnai teatro duris praveriame kaip žiūrovai, tačiau kas slypi ten, kur kasdien stebuklus kuria teatro darbuotojai? Kaip atrodo LNOBT erdvės, kur gimsta kostiumai, dekoracijos, choreografija? Visa tai savo akimis galite išvysti atvirose teatro ekskursijose šeštadieniais 14 valandą (pradžia – teatro kasų fojė). Kviečiame apsilankyti teatre individualiai arba kartu pasiimti savo draugus ir artimuosius!
Koncertas „Čekų muzikos galia“ (LNSO, Lukáš Vondráček, Marek Prášil) – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Atlikėjai LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), solistas LUKÁŠ VONDRÁČEK (fortepijonas, Čekija), dirigentas MAREK PRÁŠIL (Čekija).
Šokio spektaklis „Laimės žodynas“ (režisierė-choreografė Agnija Šeiko) – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
„Laimės žodyno“ kūrėjai, pasitelkę judesio ir šiuolaikinio šokio kalbą, siūlo labai individualizuotą ir autentišką požiūrį į laimę. Pasak režisierės Agnijos Šeiko, aktoriai kitaip nei tradiciniame spektaklyje, šiame spektaklyje neturi įprasto dramaturginio teksto, jie nevaidina emocijų, o visi dialogai, santykiai vyksta per kūno judesį.
Spektaklis „Duktė“ (inscenizacijos autorė ir režisierė Nijolė Mirončikaitė) - Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, mažojoje salėje.
Danų rašytoja Karina Mikaelis autobiografiniais motyvais paremtame romane „Motina“ su meile ir švelniu humoru piešia savo motinos portretą. Spektaklyje atgims keletas romano epizodų, kuriuose atsiveria įvairiaspalvė šeimyninių jausmų gama. Kaip ir romano autorė, taip ir šio spektaklio kūrėjos, kalba apie sudėtingus, prieštaringus, neišsakytus, nuslėptus jausmus, o kartu be galo šiltus ir kupinus užuojautos ryšius tarp artimiausių žmonių – motinos ir jos vaikų. Ar tikrai motinos geriausiai pažįsta savo vaikus? Kaip vaikams gyventi su savo tėvų praeities šešėliais? Kaip mylėti savo artimuosius, kad ta meilė jų nežeistų?
Šokio spektaklis „Emocijos“ (spektaklio bendraautoriai ir choreografai: Giedrė Zaščižinskaitė ir Donatas Bakėjus) – Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje.
Šokio spektaklis „EMOCIJOS“ skirtas vaikams, bet tinka ir suaugusiems. Įvairiai šokio kalba pinamos istorijos, kuriose iš jausta kiekviena emocija. Šis spektaklis tyrinėja žmogaus emocinį gyvenimą, jo sudėtingumą ir įvairovę. Tai išreiškiama įvairiomis scenomis, kuriose šokėjai demonstruoja įvairius jausmus: džiaugsmą, meilę, liūdesį, pyktį. Spektaklyje skambanti muzika, šokis ir netgi interakcija su publika sustiprina emocijų žinutes. Tai įtaigus ir jaudinantis spektaklis, kuris skatina žiūrovus giliai apmąstyti savo pačių emocijas ir jų svarbą žmogaus gyvenime, padėti suprasti, kaip emocijos gali paveikti tarpusavio santykius ir visuomenės dinamiką.
Lapkričio 10 d.
Operetė „Sarsuela“ - Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Sarsuela – ispanų nacionalinis muzikinio teatro žanras, viename spektaklyje derinantis vokalinius numerius, dialogus ir šokį. Šis spektaklis sukonstruotas iš įvairių ispaniškų arijų ir dainų, atskleidžiančių ir personažų charakterius, ir siužeto vingius.
Kinas+teatras „Kafka“. Pristato „Scanorama“ – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Į ką galėjo pavirsti žymiausias rašytojo Franzo Kafkos veikėjas Gregoras Zamza garsiojoje novelėje „Metamorfozė“? Škotų kilmės aktorius ir kino režisierius Peteris Capaldis, ne sykį apdovanotas už sukurtus vaidmenis populiariuose komiškuose televizijos serialuose, filme „Franzas Kafka. Nuostabus gyvenimas“ (1993) pakvies įsivaizduoti, kaip buvo kuriama „Metamorfozė“, o aktoriai Dalia Michelevičiūtė, Rasa Samuolytė ir Darius Gumauskas – įsikūnyti į skirtingų Franzo Kafkos veikėjų pasaulius, ilgainiui pradedančius nebepaklusti rašytojui ir gyventi savarankiškus gyvenimus.
Renginys „Žaismingos muzikos orkestras šoka“ – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Žaismingos muzikos orkestras kviečia visus pašokti! Šokis yra choreografės ir šokėjos Ingos Briazkalovaitės stichija, kuria ji nori sužavėti visus šio koncerto klausytojus – mažus ir didelius. Pasak jos, „šokis yra kaip maistas, kuriame turi būti visko: kuo įvairesni ingredientai, tuo stipresnis skonio sprogimas, bet visko turi būti su saiku. Šioje programoje jums bus pateiktas platus šokio „meniu“: nuo klasikinio šokio su puantais per humoristines intermedijas iki ekspresyvaus tango.“
Spektalis „BAGADELNIA“ (pjesės autorius ir režisierius Aleksandr Špilevoj) - Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
Spektaklis-žaidimas „Bagadelnia“ – tai aštuonios skirtingos, bet tarpusavyje labai susijusios istorijos iš vienų senelių globos namų. Aktoriai pasiūlys žiūrovams patiems išsirinkti, kokias istorijas jie norės pamatyti. „Bagadelnia“ pasakoja apie žmones, nugyvenusius skirtingus gyvenimus, turėjusius skirtingas patirtis ir likimus, bet galiausiai atsidūrusius viename bendrame taške.
