Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 12 02 /2020 12 04

Nors S.Eidrigevičius nesutiko, kad jo vardas būtų suteiktas meno centrui, projektas juda pirmyn

Trečiadienį pranešta, jog viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) daugiau kaip už 9 mln. eurų rekonstruos būsimo Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatą Panevėžyje, nors rugpjūčio gale menininkas LRT pareiškė, jog nebenori šiai institucijai suteikti savo vardo. Trečiadienį laikinoji SEMC vadovė teigė, kad „tolesnės derybos ir dialogas su kūrėju yra vienas kitam netrukdantys dalykai“.
S.Eidrigevičiaus menų centras
S.Eidrigevičiaus menų centras / Projekto partnerio nuotr.

PST pateikė mažiausią kainą

Anot Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, viešojo pirkimo metu buvo pateikti trys pasiūlymai, o PST pateikta kaina buvo mažiausia, todėl ji konkursą ir laimėjo. Visą papildomą informaciją galima rasti čia.

Apibendrindama V.Bubliauskaitė sakė, jog daugiausia paaiškinimų reikėjo pateikti dėl paties techninio projekto: „Galimi rangovai klausė daug klausimų dėl tam tikrų sprendinių įgyvendinimo, medžiagiškumo reikalų <...>. Beveik nė vieno klausimo nebuvo dėl kvalifikacijos.“

Žadėta, jog SEMC projektas bus baigtas 2022 metais. „Jeigu planuojame pagal dabartinę rangos sutartį, tai menų centras turėtų būti pastatytas per dvejus metus. Sutartyje taip pat numatyta pratęsti sutarties įgyvendinimo terminą du kartus po penkis mėnesius. Tai paskaičiavus išeina, jog jis bus pastatytas 2023 metais“, – teigė V.Bubliauskaitė.

„Šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis, su ranga buvo problemų, tačiau jos susijusios ne su pačiu projektu, bet dėl kitokių reikalų, – pradėjo pašnekovė. – Trečiosios vietos laimėtojas paskundė pirmosios vietos laimėtoją dėl pašalinimo pagrindų. O šnekant apie PST, tai, kaip puikiai žinome, birželio mėnesį jie gavo nutartį. Tad buvo skundžiama, jog jie nespėjo susimokėti tos baudos, bet čia toks dalykas, kuris išsisprendė ir PST įrodė perkančiajai organizacijai, jog ši apsivalė. Nors mums visiškai jokio skirtumo nebūtų ar tai pirmosios, ar antrosios vietos laimėtojas, nes jų kainos labai panašios.“

15min primena, jog dėl SEMC Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama naikinti Panevėžio miesto savivaldybės išduotą statybų leidimą.

Pagrindiniai inspekcijos priekaištai buvo šie: esą projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.

V.Bubliauskaitei uždavus klausimą dėl SEMC aukščio, 15min ji pasiūlė kreiptis į Panevėžio miesto vyriausiąjį architektą Saulių Glinskį, tačiau jis, bandant susisiekti su juo, visus skambučius numetė ir neperskambino.

Su S.Eidrigevičiumi vyksta diskusija

Tiesa, S.Eidrigevičius nebesutinka pavadinti naujojo meno centro projekto savuoju vardu, tačiau projektas yra tęsiamas.

„Mes turime paminėti, jog yra paties menininko sutikimas įsteigti menų centrą būtent jo vardu. Galbūt nereikėtų čia jo kišti, bet realiai įregistruojant įstaigą, sutikimas buvo gautas. Priešingu atveju, dabar nebūtų registruota tokia biudžetinė įstaiga“, – sakė V.Bubliauskaitė.

SEMC vadovė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė teigė, kad su menininku kontaktuojama: „Dabar prasidėjo rangos darbai. Be to, tolesnės derybos ir dialogas su kūrėju yra vienas kitam netrukdantys dalykai.“

Kuria linkme jis vyksta? Ar buvo rastas kompromisas? „Norėtume kalbėtis, kai jau patys tiksliai žinosime, nes tai yra subtilus klausimas. Mes tikrai elgiamės atsargiai ir daugiau, nei dabar pasakau, nelabai norėčiau ir galėčiau.“

Vis dėlto, PST jau pažadėti 9 mln. eurų. K.Jakubauskaitė-Veršelienė į klausimą, ką institucija darytų, jeigu S.Eidrigevičius vis dėlto nuspręstų atsisakyti įstaigai duoti savo vardą, atsakė: „Čia yra per sudėtingas procesas, jog galėčiau atsakyti vienareikšmiškai. Mes tikime, jog susitarti pavyks“.

 Miglės Križinauskaitės nuotr./Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė
Miglės Križinauskaitės nuotr./Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė

D.Malinauskas: M.Kvietkauskas ir S.Skvernelio Vyriausybė apgavo žmones

Architektas, asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ vadovas Donatas Malinauskas situaciją komentavo taip: „Kiek aš žinau, tai S.Eidrigevičius pakartotinai atsisakė suteikti savo vardą. Tad manau, kad šioje valstybėje vyksta vos ne kriminalas. O jo vardo pagrindu vis tiek buvo suteikti 3 mln. iš Europos Sąjungos, pinigai iš Vyriausybės. Čia net nėra ką komentuoti. Manau, kad valstybėje kažkokia anarchija, statybiniai, bet ne kultūriniai interesai.“

Dar kartą paklausus, ar D.Malinauskas įtaria statybinius interesus, jis atsakė:

„Pagalvokite, jeigu vyko projekto viešinimas, buvo pristatomas SEMC, o menininkas nusivylęs pasiūlymu išreiškė abejonių dėl projekto originalumo. Jis atsisako suteikti savo vardą, o Vyriausybė pinigus vis tiek skiria. Vadinasi, visuomenė buvo suklaidinta. Pažiūrėkime vien į tai, jog už „Garso“ kino teatro išsaugojimą, pasisakė daugiau nei 4200 piliečių, tuo tarpu savivaldybės inicijuotoje peticijoje pasirašė vos 900 žmonių. Matome, jog SEMC statymu ne tik negerbiama menininko valia, bet matomas ir antikonstitucinis veiksmas, kada ignoruojama gyventojų nuomonė. Juk konstitucijoje sakoma, kad valdžios įstaigos dirba žmonėms. Mes matome priešingą elgesį.“

„Kadangi „Garsui“ yra daugiau nei 50 metų, paradoksalu, jog Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Evaldas Zilinskas, vertinęs „Garso“ reikšmingumą, taip pat yra ir vienas SEMC projekto rengėjų. Ant techninio projekto yra šio specialisto parašai ir atsakomybė. Kaip jis gali įvertinti „Garso“ reikšmingumą? Jie nerado motyvų, kad „Garsui“ turėtų būti suteikta teisinė apsauga, nors kiti ekspertai, kaip Marija Drėmaitė, pasisakė, jog šis kino teatras vertas išsaugojimo. Nes jis vienintelis kino teatras, turintis didžiausią ekraną Lietuvoje“, – tęsė jis.

„Aš manau, kad kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tiesiog šiurkščiai, įžūliais metodais apgavo žmones“, – komentavo pašnekovas.

Lapkričio gale duotame interviu ministras išryškino, jog vienas svarbiausių jo per šią kadenciją nuveiktų darbų yra „Kultūros paveldo išsaugojimo politikos koncepcija bei dabar visai neseniai patvirtintas veiksmų planas, kuris pradeda mūsų paveldosaugos reformą su labai konkrečiais tikslais ir terminais“.

Kultūros ministerija šiam projektui nėra skyrusi valstybės investicijų lėšų, šios lėšos nėra numatytos ir kitiems metams.

15min išsiuntė į ministeriją klausimus, ar plane numatyti pinigai „Garso“ išsaugojimui bei ar ministerija tikrai įsitikinusi, jog tiek prieštarų sulaukiantis SEMC projektas – gera investicija. Gavome tokį atsakymą:

„Pasikeitus esminėms projekto aplinkybėms, t.y. Stasiui Eidrigevičiui informavus apie atsisakymą dalyvauti projekte, Kultūros ministerija šiam projektui nėra skyrusi valstybės investicijų lėšų, šios lėšos nėra numatytos ir kitiems metams.

Ministerija atidžiai seka situaciją ir dar kartą atkreips Centrinės projektų valdymo agentūros dėmesį į Europos Sąjungos lėšų, šiuo atveju 3 mln. eurų, skyrimo šiam projektui tikslingumą. Likusi projekto vertės dalis – 6 mln. eurų – yra Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšos“, – rašė ministerija.

K.Jakubauskaitė-Veršelienė: taip, miestas keičiasi

Dėl „Garso“ kino teatro išsaugojimo rugsėjo 8 dieną buvo rengiamas piketas. Juo buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog pastatas yra vertas tapti kultūros paveldu ir nereikėtų jo griauti.

Ar šiame etape atsirado kokių nors projekto pakeitimų? „Iš mano pusės ne visai etiška komentuoti, kadangi tai savivaldybės lygio klausimas, – teigė K.Jakubauskaitė-Veršelienė. – Aš esu adekvačios biudžetinės įstaigos atstovė. Bet, kiek aš žinau, nebuvo ir nėra ketinimų sumažinti nepriklausomo kino reikšmę. Reikėtų realiai žiūrėti į kintančias gyvenimo sąlygas <...>. Be abejo, kad vykstant statybų procesui, žmonėms kils nepatogumų kurį laiką. Bet vėliau ši situacija turėtų susitvarkyti.“

Noriu pasakyti, jog viešojoje erdvėje yra pasklidusių nevisiškai tikslių interpretacijų, kurios tikrai labai kenkia.

Vis dėlto, klausimų kyla ne vien dėl nepriklausomo kino, bet ir dėl „Garso“ kaip kultūros paveldo objekto. „Tai nėra paveldas. Tai sovietinės sistemos palikimas, – teigė K.Jakubauskaitė-Veršelienė. – Jeigu mes norime dar kartą analizuoti šį klausimą, tai reikia tą daryti atskirai. Dar kartą pabrėžiu, jog tai nėra joks į paveldo registrą įtrauktas pastatas. Yra daryta net ne viena architektūrinė ekspertizė apie šio pastato vertę. Noriu pasakyti, jog viešojoje erdvėje yra pasklidusių nevisiškai tikslių interpretacijų, kurios tikrai labai kenkia.“

„Mes pavargome kalbėti vėl ir vėl iš naujo. Ir mes žinome, kad esama skirtingų nuomonių“, – tęsė SEMC vadovė. Ji pabrėžė, kad procesas jau įsibėgėjo ir grįžti į 2016 metus, kada buvo formuojami pradmenys – sudėtinga.

Vėl prisiminus peticijos duomenis, kuriuos minėjo D.Malinauskas, pašnekovė komentavo:

„O ką daryti kitai bendruomenės daliai, kuri nėra tokia rėksminga ir yra žymiai lokalesnė? Sakyti, kad peticijoje balsavo būtent 4 ar 5 tūkst. būtent Panevėžio žmonių, yra netikslu. Ten tikrai nėra vien Panevėžio žmonės. Jeigu jau norime remtis kažkokiais reprezentatyviais duomenis, belieka klausti apie apklausos kokybę. Aš dabar tiksliai nepasakysiu, tačiau, kiek atsimenu, teiginiai tikrai ne iki galo teisingai buvo formuluojami.

Man labai patiko architekto Vidmanto Stankevičiaus pozicija, kuris labai aiškiai išdėstė, kad vargu ar čia galima įžvelgti kažkokio autentiškumo dėl istorijoje vykusių pakitimų. Taip, kad šioje diskusijoje man labai trūksta išsamaus žinojimo, nes abstrakčių frazių yra prileista daug ir jos padarė labai didelę žalą.“

15min bandė susisiekti su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku, tačiau pakomentuoti situacijos politikas negalėjo, argumentuodamas, jog šiuo metu jis yra susitikime. Neatsiliepė ir Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?