„Įsimintiniausios Kauno miesto kultūros iniciatyvos“ rinkimuose – net 28 nominacijos. Rinkimai rengiami 21-ąjį kartą Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamo „Įsimintiniausio Kauno miesto menininko“ konkurso kontekste, siekiant atkreipti miestiečių ir miesto svečių dėmesį į platų kultūros iniciatyvų spektrą Kauno mieste, rašoma pranešime spaudai.
Nominuoti iniciatyvas galėjo tiek profesionalai, tiek plačioji publika. Šis procesas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo nominuojami įvairūs renginiai, institucijos, galerijos, netgi – individualūs kūrėjai, iniciatoriai. Kartu su rinkimų partneriais „Kaunas Pilnas Kultūros“, atsižvelgdami į siūlomų iniciatyvų poveikį bendruomenėms, turinio aktualumą, Kauno menininkų namai į galutinį sąrašą delegavo 28 iniciatyvas.
„Džiaugiamės miestiečių aktyvumu rinkimuose: žvelgiant į šį sąrašą, susidaro puikus Kauno kultūros žemėlapis. Tikimės, kad kitąmet nominuotų iniciatyvų spektras bus dar įvairesnis, o ir siūlytojai bus aktyvesni“, – sakė KMN vadovė Rūta Stepanovaitė.
Festivaliai ir bendruomenės: nuo operos iki cirko
Nominacijų sąraše – gausus festivalių būrys. Tai – ir liepos mėnesį vykęs „Kaunas 2022“ netikėtumų festivalis „100 pirmų kartų“, žiūrovams įsiminęs Fluxus kopimu į Parodos kalną, jaukusis iniciatyvų festivalis „Štai Šančiai!“, įspūdingą programą šiemet pristatęs „CREaTurE Live Art“, šiuolaikinio meno įvykis „Gallery Weekend Kaunas“, miestą užpildantis šiuolaikiniu menu, Šilainių ir Savanorių prospekto daugiabučius išjudinęs šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, Putvinskio gatvės bendruomenės ir Kauno menininkų namų inicijuota „Putvinskio gatvės diena“ bei Kauno tvirtovės erdvės sudrebinęs tarpsritinis kultūros paveldo festivalis „Baterija“.
Kauno tvirtovės renesansas atsispindi ir Parako sandėlio veikloje, tapusioje vienu iš Šančių bendruomenės židinių. Be to, Šančių bendruomenės aktyvumą atspindi ir visus metus kurta opera „Kopūstų laukas“, kurios premjera įvyko kasmetinės Kalėdų šventės metu. Iniciatyvų gausa šančiškiams iššūkį mesti gali šilainiškiai: apdovanojimui buvo nominuotas fotomenininkės Evelinos Šimkutės inicijuotas „Šilainiai project“, aktyviai įtraukęs vietinę bendruomenę į menininkų rezidencijas ir kitas veiklas, Arno Mikalkėno bei Daivos Masaitytės įkurta „Jazz Academy“, į mikrorajoną įnešusi džiazo ir improvizacijos sūkurį.
Su bendruomenėmis aktyviai dirba ir „Fluxus Labas!“, „Kaunas 2022“ platforma, budinanti mikrorajonus.
Kūrybinės bendruomeninės platformos „Be sienų“ ir „Mažosios istorijos“ Kauno paveikslų galerijos III aukšte suburia ne tik kuratorius ar menininkus, bet ir miesto bendruomenes, kurios atsineša savo istorijas. Netradicinių, bendruomeninių Kauno galerijų liniją tęsia tiek vietinių, tiek turistų vertinama Vytenio Jako inicijuota „Kiemo galerija“, ant savo sienų pasakojanti įvairias gyventojų istorijas.
Taip pat džiaugiamasi ir institucijų iniciatyva plėsti savo auditorijų spektrą: nominuota Nacionalinio Kauno dramos teatro iniciatyva pritaikyti savo spektaklius lietuviškai nesuprantantiems, neprigirdintiems ir kurtiesiems, regėjimo negalią turintiems žiūrovams, šeimas, vaikus, tėvus ir kitus entuziastus į Žaliakalnį sukvietusi Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z.Kuzmickio padalinio „Žaisloteka“ ir Šerloko Holmso gerbėjų pamėgtas pabėgimo kambarys, Kauno valstybinės filharmonijos duris vaikams plačiai atvėrusi „Vaikų muzikos diena“, taip pat ir „Kaunas 2022“ platforma „Dizainas laimei“, skatinanti permąstyti kasdieninės aplinkos prieinamumą ir surengusi Kauno menininkų namų pritaikymo neįgaliesiems dirbtuves.
Kaunas skulptūrose ir spaudoje
Nominacijų sąraše taip pat ryški ir Kauno atspindžių spaudoje linija. Nominuotas trečiąsyk išleistas žurnalas Kaunui „Į“, publiką kviečiantis į įvairius reiškinius – vandenį, kiemus, industriją – pažvelgti iš įvairių kampų, „Kaunas Pilnas Kultūros“, ketvirtus metus leidžiamas nemokamas miesto kultūros žurnalas, kuriamas tiek žurnalo bendradarbių, tiek Kauno kultūros bendruomenės, tūkstančio numerių žymą perkopęs žurnalas „Nemunas“, iš Kauno turiningai ir aštriai pasakojantis apie pasaulį.
Publikai pro akis neprasprūdo ir du ryškūs nauji Kauno miesto skulptūriniai akcentai: menininko Tado Vosyliaus skulptūrinė kompozicija „Lenktynės“, įsikūrusi Pilies transporto žiede bei menininkės Giny Vos sukurtas šviesos memorialas nuo Holokausto žydus gelbėjusiam olandų diplomatui Janui Zwartendijkui, kurio atidarymo iškilmėse dalyvavo Nyderlandų Karalius Willemas-Alexanderis, o susirinkusiems kauniečiams ypatingą pasirodymą surengė šokio teatras „Aura“.
Šokiai, akvarelė, ekskursijos ir kinas
Nominacijų sąraše taip pat atsispindi ir Kauno kultūros lauko inovatoriai, metantys iššūkį nusistovėjusiam požiūriui į savąją meno šaką ar užsiėmimą. Architektūros entuziastai „Ekskursas“ ir toliau meta iššūkį stereotipams apie ekskursijas, rengdami pasivaikščiojimus po Kauno architektūrines istorijas, kartu su „Gražinkime Kauną“ komanda inicijavę ekskursijų festivalį „L6“.
Požiūrį į akvarelę keičia jau septintoji šios dailės šakos bienalė „Baltijos tiltai“, unikali ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kontekste. Alternatyvą kasdieniams kultūros reiškiniams siūlanti „Raudona ZOOna“ Valstybės atkūrimo šimtmetį pažymėjo netradicinės variacijomis tradicinių lietuviškos muzikos motyvų temomis, atliekamomis elektroninio kariliono interpretuojamu Laisvės varpo garsu ir sutartinių giedotojomis, o kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vykstantys audringų šokių vakarai kviečia atšviežinti savo tradicinių šokių įgūdžius. Tai – dr. Lauros Lukenskienės, etnomuzikologės, muziejininkės, ansamblių „Kadujo“ ir „Saulėlio“ vadovės nuopelnas.
Nepamirštas ir kinas: nominuota edukacinė platforma „Kitas Kinas“, pristatanti ir apžvelgianti plačiai auditorijai menkai pažįstamus filmus, įdomesnes nepriklausomo kino apraiškas ir kūrėjus, veikiančius industrijos paribiuose. Kauno menininkų namuose paprastai vykstantys kino seansai šiemet užaugs iki parakino festivalio.
Verta pažymėti, jog rinkimuose buvo sulaukta ir meno įvykių, nepatekusių į galutinį nominacijų sąrašą, skirtą iniciatyvoms. Vienos ryškiausių – paroda „Architektūrinė simbiozė tarp gamtos ir žmogaus“ POST galerijoje, Saulės Noreikaitės „Soliarinė meditacija“ Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101, inovatyviai pristačiusios Kaune retai sutinkamą turinį.
Daugiau informacijos apie nominantus galima rasti KMN interneto svetainėje www.kmn.lt
Rinkimų balsavimas vyksta elektroniniame formate: bit.ly/KaunoKultūrosIniciatyva2018. Balsavimas vyksta iki vasario 3 d.
Įsimintiniausias 2018 m. Kauno miesto menininkas ir kultūros iniciatyva bus skelbiami vasario 4 d.
