Medinius skulptūrų ansamblius, žyminčius M.K.Čiurlionio skulptūrų kelią, prieš daugiau nei 40 metų sukūrė tautodailininkai, menininko gimimo šimtmečiui. Šiandien pusės iš beveik 30 skulptūrų būklė yra avarinė.
Čiurlionio draugija sunerimusi – skulptūros Varėnos ir Druskininkų savivaldybių teritorijose teisiškai niekam nepriklauso, nors į kultūros vertybių registrą įrašytos.
„Kažkas jas turi prisiimti savo globon. Man atrodo, kad dažų ir dailininkų mes rasime, tai čia mažiausia problema. Didžiausias skaudulys, kurio mes, visuomenininkai, negalime pajudinti – teisinė priklausomybė“, – sakė menotyrininkė, M.K.Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkė Aušra Česnulevičienė.
Skulptūros stovi valstybės ir privačiose žemėse. Pagal galiojančią tvarką, tokius dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus privalu prižiūrėti savivaldybėms.
„Reikėtų būti savininku. Kad tai pasiektumėm, reikėtų praeiti ilgas procedūras, ir kai kuriais atvejais mums tai nepasisektų net ir per teismą“, – kalbėjo Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
„Jos mūsų savivaldybės ribose pateko po apskričių reformos, tačiau mums nebuvo perduotos. Be abejo, jeigu bus paskirta mūsų savivaldybei atnaujinti tas mūsų ribose esančias 4 skulptūras, tikrai ieškosime lėšų“, – teigė Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė.
Kultūros ministerijos atstovai tvirtina, kad pačios savivaldybės kaltos, nesusitvarkiusios teisinės priklausomybės, ir visai nesvarbu, kad skulptūros įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
„Yra teisės aktai, kurie reglamentuoja bešeimininkio turto paėmimą, priskyrimą. Šiuo atveju kiekviena savivaldybė, Varėnos, ar Druskininkų, galėtų vadovaudamasi teisės aktais, Vyriausybės nutarimu, priimti atitinkamus sprendimus dėl jų teritorijoje esančių bešeimininkių objektų ir išspręsti šį klausimą“, – kalbėjo Kultūros ministerijos vyr. specialistas Romanas Senapėdis.
Tačiau turtą bešeimininkiu gali paskelbti tik teismas. Varėnos rajono valdžia sako prižiūrinti, kad skulptūros nenugriūtų, tačiau restauruoti jų negali. Paraišką teikti gali tik valdymo teisę turintys juridiniai ar fiziniai asmenys.
„Turi būti paruošta metodika, kokiu būdu mes tai darom. „M.K.Čiurlionio kelio“ skulptūrų atveju pats paprasčiausias būdas yra pakeisti finansavimo tvarką tokiems paminklams“, – teigė A. Kašėta.
Pasak Varėnos rajono mero, Kultūros ministerija dar pavasarį žadėjo, kad medinės skulptūros bus įtrauktos į Valstybės saugomų objektų sąrašą, tačiau delsia. O į kuriamą Nacionalinį M.K.Čiurlionio kultūros kelio maršrutą, griūvančias skulptūras Kultūros ministerija įtraukti ketina.
„Čiurlionio kelias yra Druskininkai, Varėna, Vilnius, Kaunas, Plungė, Palanga. Tai yra gal net pats geriausias sudarytas turistinis maršrutas per Lietuvą. Visose tose vietose Čiurlionis gyveno arba lankėsi, jis tarsi apjungia pačias gražiausias Lietuvos vietas“, – sakė M.K.Čiurlionio namų vadovas, darbo grupės narys Rokas Zubovas.
M.K.Čiurlionio kultūros kelio maršrutą žadama sukurti iki 2025 m., kai bus minimos menininko 150-osios gimimo metinės.
