T.Girininkas tikina, kad itin stipri kūrybinė komanda – didelė pagalba ruošiant sudėtingą kūrinį.
„Su maestro G.Rinkevičiumi esu turėjęs labai daug projektų, todėl pasitikiu šiuo žmogumi 200 procentų“, – po repeticijos kalbėjo Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas menininkas. Kontraversišką psichologinį charakterį kuriantis solistas neabejoja, kad operos tema itin aktuali šių laikų žmogui, kai simuliuojama realybė nejučiomis virsta pavojinga tikrove.
Abejonių renkantis vaidmenį nebuvo
Gavęs pasiūlymą J.Juzeliūno operoje „Žaidimas“ atlikti pagrindinį vaidmenį, T.Girininkas ilgai nedvejojo: „Ne kiekvienais metais pasitaiko tokių renginių. Aš esu dainavęs nemažai šiuolaikinių kompozitorių muzikos, todėl šiuolaikinė muzika man nėra naujovė. Su J.Juzeliūno muzika, taip pat ir su šiuo kūriniu, buvau susipažinęs jau anksčiau, todėl baisu nebuvo – apsiėmiau šį darbą ir žinojau, kad jį padarysiu“, – sakė žinomas solistas.
Atlikėjo teigimu, J.Juzeliūno kūrinys neabejotinai užima svarbią vietą lietuvių klasikinės muzikos kontekste.
„Nėra daug lietuvių kompozitorių operinės kūrybos, tad aš iš tiesų pasigendu tokių kūrinių.
Po pirmos orkestrinės repeticijos buvo aišku, kad tai tikrai labai gražus kūrinys. Todėl labai gaila, kad jis bus atliekamas tik vieną kartą. Manau, taip neturėtų būti – žmonės turėtų būti šviečiami, kad ir lietuviai kompozitoriai yra parašę išties geros muzikos“, – įsitikinęs solistas.
Kūrinys kelia iššūkių
Paprašytas prisiminti pasiruošimo pradžią, T.Girininkas sakė, kad lengva nebuvo – paaiškėjo, kad kūrinys yra sunkesnis, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Kai paėmiau į rankas šį kūrinį ir pradėjau žiūrėti, galvoju: „O, Dieve... Ką aš padariau... O čia tai bus darbo!“, – neslėpė operos solistas. – Paprastai, kai paimi klasikinės muzikos klavyrą, viskas daugmaž aišku. O čia pradžioje galvojau: ar aš tai išmoksiu? Tačiau dirbom, dirbom, ir, pasirodo, per kokį mėnesį man tai pavyko“, – džiaugėsi T.Girininkas.
Jo teigimu, sudėtingas operos muzikinis audinys priverčia būti itin dėmesingu.
„J.Juzeliūno operoje galima išgirsti daug lietuvių liaudies melodijų, sinkopių. Būtent sinkopuotas ritmas ir sukelia daugiausiai sunkumų. Žingsnis šiek tiek kitur, ir tu jau gali visiškai išsiskirti su orkestru. Todėl nėra lengva – reikia nuolat save sekti“, – kalbėjo solistas.
Vis dėlto intensyvų darbą lengvina patikima kūrybinė komanda. „Maestro G.Rinkevičius moka taip visus surinkti, kad nepabijosi sudėtingo kūrinio – visi bus savo vietose. Žinau, kad bet kurioje situacijoje jis padarys viską, ko reikia. Šiame kūrinyje – taip pat, – gerų žodžių Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyr. dirigentui negailėjo T.Girininkas. Atlikėjas džiaugėsi ir savo kolegomis solistais: „Visa komanda dirba puikiai – juo labiau, kad šį kūrinį jie yra dainavę ir prieš 10 metų“, – teigė T. Girininkas.
Siužetas aktualus ir šiandien
Operoje „Žaidimas“ T.Girininkas kuria itin prieštaringą personažą. Iš pažiūros sėkmingą karjerą padaręs verslininkas Alfredas Trapsas kelyje papuola į avariją ir nusprendžia ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Čia jį priglausti sutinka senas teisėjas, kuris namuose su dar trimis į pensiją išėjusiais teisininkais žaidžia teismo procesus. Kad būtų smagiau, A. Trapsas pasisiūlo tapti „kaltinamuoju“. Tačiau netikėtai patiems dalyviams, žaidimas virsta pavojinga tikrove – simuliuojamas „teismo procesas“ netrunka įtraukti pagrindinį herojų į skaudžią akistatą su savimi.
„Kai pradėjau nagrinėti operos libretą, siužetas pasirodė labai įdomus, – pasakojo T.Girininkas. – A.Trapsas taip pasineria į žaidimą ir juo taip įtiki, kad galų gale įvykdo juokais jam paskirtą mirties nuosprendį – nusižudo. O juk čia viso labo buvo tik žaidimas – jie visi kvatojosi, gėrė, valgė kepsnius ir linksmai leido laiką. Tačiau vėliau, vis daugiau ir daugiau gilinantis į tekstą, supratau, kad jis iš tikrųjų galėjo taip pasielgti. Juk gyvenime irgi būna panašių situacijų, kad žmonės patys to nesuprasdami atlieka tam tikrus vaidmenis – kažkuo taip įtiki, kad nesuvokia dalyvaujantis savotiškame žaidime“, – svarstė T.Girininkas.
Geriausias poilsis po repeticijų – šeima
Nors ruošiant pastatymą repeticijų grafikas išties intensyvus, o ir kitų darbų netrūksta, T.Girininkas kur pailsėti toli neieško.
„Namie, su šeima – mano geriausias poilsis. Būna, dirbi, dirbi ir taip pavargsti, kad jau nieko nebegali, o grįžti namo ir, atrodo, atsigauni. Ryte išeini vėl pilnas jėgų. Mūsų namai – šalia Vilniaus, ten ir gamtos daugiau: grynas oras, pasivaikščiojimai. Aišku, du maži vaikai reikalauja dėmesio, bet nesvarbu, ar tie vaikai triukšmauja, ar juos paauklėti šiek tiek reikia – namai yra namai, nuo namų pasikrauni geros energijos. Po to ir darbas visai kitoks“, – kalbėjo solistas.
Paklaustas, ar prieš svarbius pasirodymus nesinori ramybės, atlikėjas tikino, kad tam puikiai tinka ir trumpos pauzės. „Gali užtekti ir 5–10 minučių susikaupimo prieš repeticiją. Prieš spektaklį būna dar ilgesnis laikas. Nesvarbu, kad tave grimuoja, dažo, tvarko plaukus – gali atsijungti ir viską apmąstyti, pergalvoti. Netgi po grimo lieka kažkiek laiko iki spektaklio, kai galima ramiai atsisėdus susidėlioti visą eigą, pergalvoti vaidmenį ir muzikinę dalį“, – pasakojo garsus solistas.
J.Juzeliūno opera „Žaidimas“ – gruodžio 10 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Režisierius Nerijus Petrokas.
