„Genesis“ – Didžiosios Britanijos roko grupė, susikūrusi 1967 m. Grupės nariais buvo tokie pasauliniai muzikos grandai kaip Philas Collinsas ir Peteris Gabrielis, vėliau didžiulės sėkmės sulaukę ir kaip solo atlikėjai.
Plačių skrydžių bei iššūkių muzikinėje erdvėje nebijantis, palankumo roko stiliaus muzikai neslepiantis LVSO meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie naująjį iššūkį, džiaugiasi, kad gausiai lankomi ir publikos pamėgti „Roko baladžių“ bei „The Queen Symphony“ koncertai leidžia klausytojams išgirsti mielą širdžiai muziką kitaip.
‒ Maestro, kodėl nusprendėte imtis naujo roko muzikos iššūkio ‒ „Genesis Suite“ projekto?
‒ G.Rinkevičius: Pirmiausia dėl to, kad grojame „The Queen Symphony“. Tai buvo ir yra labai įdomus kūrinys, pritraukiantis pilnas klausytojų sales. „Genesis Suite“ yra to paties autoriaus, Tolgos Kashifo kūrinys, parašytas kaip oratorinės kantatos, simfonijos žanras. Tai yra tarsi tiltas tarp populiariosios ir simfoninės muzikos. Tai nėra simfonija, bet kartu tai ir ne pop stiliaus muzika.
‒ Roko stiliaus muzika Jums nesvetima. Ar turite grupės „Genesis“ dainą favoritę?
‒ Negalėčiau įvardyti vienos. Galbūt daina „Tonight, Tonight, Tonight“, „Ripples“... Nors jos visos savaip įdomios. Galiu pasakyti, kad tai ilgai skambėjusios grupės dainos, dėl to simfonija šiomis temomis bus labai įdomi. Lietuvos publika noriai klausė „Queen'ų“ simfoninio skambesio (jį pagrojome gal 20 kartų), tad manau, kad džiaugsis ir „Genesis Suite“ premjera. Matydamas partitūrą galiu pasakyti, kad muzika parašyta taip, kad visos žinomų dainų melodijos atsiskleidžia ypač gražiai.
‒ Siuitą sudaro septynios dalys. Kuri Jums atrodo reikalaujanti daugiausiai pastangų?
Žinote, paprastos muzikos nebūna. Yra geresnis ar blogesnis muzikos atlikimas. Tačiau jei rimtai žiūri į medžiagą ir ją išmoksti, net ir sudėtingiausios partijos būna žymiai paprastesnės.
‒ Kol kas, kol nepradėjome repetuoti su orkestru, atsakyti sunkoka. Pirmoji ir finalinė dalys labai didingos, skambės su choru. Kitos dalys turi atskirų instrumentų solo, duetų. Kiekviena dalis reikalauja savų iššūkių. Kuri iš jų reikalaus daugiausiai darbo...? Žinote, paprastos muzikos nebūna. Yra geresnis ar blogesnis muzikos atlikimas. Tačiau jei rimtai žiūri į medžiagą ir ją išmoksti, net ir sudėtingiausios partijos būna žymiai paprastesnės. Kalbant apie interpretacinę atlikimo pusę, jokia muzika nėra paprasta. Tačiau, mano nuomone, visi dalykai slypi žiniose: kai žinai, ko nori, kai gerai žinai muziką, tada viskas einasi sėkmingai.
Viena iš solo partiją siuitoje griešianti smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė teigia, kad tie, kurie girdėjo prieš septynerius metus pirmą kartą LVSO atliktą „The Queen Symphony“, turėtų nepraleisti ir „Genesis Suite“ premjeros. Pasak solistės, „tai labai graži muzika, tinkanti šventiniams koncertams“. S. Rinkevičiūtės taip pat paklausėme:
‒ Ar Jūs pati klausote grupės „Genesis“ muzikos?
‒ S.Rinkevičiūtė: Ne paslaptis, kad tai legendinė, roko klasika tapusi grupė. Atvirai kalbant, nebuvau girdėjusi itin daug jų dainų iki šiol. Bet nusprendusi dalyvauti šiame projekte, „Youtube“ kanalu perklausiau daug „Genesis“ kūrinių. Tai labai daininga muzika. Man pasidarė įdomu, kaip kompozitorius susitvarkė su visa muzikine medžiaga, nes roką perkelti į simfoninį stilių ir jam suteikti simfoninį skambesį nėra lengva.
‒ Siuitoje atliksite gal net ne vieną solo partiją. Kokia ji Jums pasirodė: sėkmingai perkelta į kitokį žanrą, sudėtinga?
‒ Visos partijos sudėtingos, norint jas gerai atlikti reikia įsigilinti, suprasti, repetuoti. Pamačiusi partitūrą iškart pasakiau ‒ puikiai padirbėta! Melodijos labai gražiai, subtiliai paruoštos simfoninės muzikos instrumentams. Manau, kad smuikas tokiuose projektuose ne veltui pasirenkamas solinėms partijoms. Melodija iš tiesų griebia už širdies.
Klausytojus „Genesis Suite“ premjera pasitiks gruodžio 29 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.
