„Mūsų banga ir šiemet virtuali, bet ne mažiau galinga ir reikšminga. Šiemet skiriami ypatingu pandemijos metu pelnyti išskirtiniai apdovanojimai. Didžiuojuosi geriausiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjais ir apgailestauju, kad nominacijos tik 6, o jų vertųjų – daugiau nei du šimtai. Linkiu kūrybingumo, gebėjimo priimti iššūkius ir gražių darbų ateityje!“ – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Pergalę švenčia Plutonas
„Metų atlikėjas“ operos ir operetės srityje Tadas Jakas 2020-aisiais sužibėjo kaip Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ pagrindinis solistas Plutonas. Spektaklyje jam teko ne tik vokalinių, bet ir fizinių iššūkių: išsilaikyti ant kojūkus primenančių specialių batų, jais mūvint vaikščioti stačiais laiptais, galantiškai priklaupti ant vieno kelio prieš damą ir nepaisant šių iššūkių puikiai atlikti savo partiją. Ar jums taip pavyktų? T.Jakas to nesureikšmina, kaip ir šiais metais kamerinių operų „Vivat kava!“ premjeroje jo parengtų vaidmenų: Vesponės (G.B.Pergolesi „Tarnaitė ponia“) ir Pasakotojo (J.S.Bach „Kavos kantata“).
Solisto kūrybinėje biografijoje gausu vaidmenų, sukurtų įvairiuose teatro repertuare esančiuose spektakliuose: Ragūnas (G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“), Don Otavijus (W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“), Motelis (J.Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Ridikėlis (A.Kučinsko spektaklyje vaikams „Bulvinė pasaka“) ir kt. T.Jakas dalyvavo teatralizuotose koncertinėse programose: E.Balsio dainų „Aš – senas jūrininkas”, „Teisingos dainos“, „Išvirkščios dainos“, „Vasaros atspindžiai“.
T.Jakas 2010 m. baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos chorinio dirigavimo specialybės klasę, 2014 m. - Klaipėdos universiteto Menų fakultete solinio dainavimo bakalauro, o 2016 m. – magistro studijas. Nuo 2015 m. yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas.
Ryškus baleto „perlas“
„Metų atlikėju“ šokio srityje tapo – Roman Semenenko. Jis teatro baleto trupėje dirba pirmą sezoną. 2020 m. rudenį baleto artistas atsiskleidė Jaunojo Fausto vaidmeniu šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Robert Bondara). Publiką jo vaidmuo sužavėjo bei privertė patikėti, kad jo faustiškoji gyvenimo drama scenoje vyksta čia ir dabar. Choreografas R. Bondara baleto artistą vadina ryškiausiu Muzikinio teatro baleto trupės jaunuoju „perlu“. Šis R. Semenenko vaidmuo buvo pastebėtas ir šokio vertintojų: už Fausto partijos atlikimą jis pristatytas „Auksiniam scenos kryžiui“ geriausio šokėjo nominacijoje.
R.Semenenko 2019 m. žinias tobulino tarptautinėje vasaros baleto mokykloje „M&G International Ballet Summer School Dresden 2019“, o 2020 m. baigė Kijevo Serge’o Lifario choreografijos koledžą, baleto specialybę. Nuo 2020 m. liepos šoko kaip laisvai samdomas šokėjas, o nuo 2020 m. spalio - tapo Muzikinio teatro baleto trupės artistu. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys Klaipėdoje: Platunas, Indrulis – šokio spektaklyje „Altorių šešėly“, Džonas – M.Theodorakio balete „Graikas Zorba“ ir kt.
„Skrajojančio olando“ iššūkis
„Metų iššūkis“ skirtas Pastatymų tarnybai už Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą.
Teatro pastatymų tarnyba – tai pagrindas, ant kurio kiekvieno naujo spektaklio kūrėjai lipdo žinutę žiūrovams. Dekoracijos, apšvietimas, kostiumai, grimas vos prasidėjus spektakliui teatro artistus ir kartu žiūrovus nukelia į kitus laikus, šalis, situacijas ar emocines būsenas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų tarnybos komandą sudaro 33 savo srities profesionalai, atsakingi už kostiumų siuvimą, dekoracijų gamybą ir priežiūrą, jų montavimą ir judėjimą scenoje, įgarsinimą, apšvietimą, rekvizitą, grimą. Šis kolektyvas nuolat įgyvendina pačias sudėtingiausias režisierių ir scenografų idėjas.
„Ryškiausiai profesionalumas atsiskleidžia naujų pastatymų kūrimo laikotarpiu. O jei dar tas pastatymas unikalus, netikėtas ir pirmą kartą statomas Klaipėdos senajame elinge. Galimybė dirbti tokiuose ambicinguose projektuose kaip opera „Skrajojantis olandas“, su garsiais kūrėjais, motyvuoja visą komandą. Iššūkių metu kiekvienas komandos narys išeina iš savo komforto zonos, susikurtos sustygavus repertuarinius spektaklius, tačiau tai mums atveria naujas savo galimybių pažinimo ribas!“,- sako Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaras Tarvydas.
Komunikacija švietė lyg švyturys
Pandemijos metu, kai nevyksta spektakliai, pranešimai spaudai, interviu tapo ypač svarbūs, nes jie leido teatro veiklai išlikti matomai ir virtualia virtusioje scenoje. Natūralu, kad „Metų teatro švyturiu“ už intensyvią ir produktyvią teatro kūrybinių spindulių sklaidą Lietuvos spaudos padangėje pripažinta specialistė ryšiams su visuomene Žaneta Skersytė.
„Muzikiniame dirba daugiau nei du šimtai ryškiai šviečiančių asmenybių. Jos tokios kūrybingos, trokštančios veikti, o svarbiausia nuoširdžiausiai atsidavusios savo veiklai, kad apie jas rašyti yra didžiausias malonumas. Jų dėka kasdien gali ne tik daug sužinoti apie teatro specifiką, spektaklius, bet ir naujai atrasti meilę pasauliui ar gyvenimo prasmę. Labai džiaugiuosi, kad Muzikinis teatras tampa vis labiau žinomas ir matomas ne tik Lietuvos, bet pasaulinei auditorijai“,- sako Ž.Skersytė.
„Teatro lobis“ – rastas!
„Teatro lobiu“ už kūrybiškumą ir įsimintinus vaidmenis šokio spektakliuose tituluota Aušra Krasauskaitė.
Baleto šokėja, choreografė ir šokio pedagogė A. Krasauskaitė 2008 m. pradėjo dirbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjų trupėje. 2010 m. įkūrė savo vardo baleto studiją. Su KVMT šokėjų trupe ir kitų trupių baleto solistais 2017 m. sukūrė šokio spektaklį „Karmen“. 2018 m. kūrėja už šį spektaklį Jaunojo menininko debiuto kategorijoje pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“, o už choreografiją šiam spektakliui apdovanota Klaipėdos „Padėkos kauke“. Choreografė garsėja „Aušriškuoju“ arba jos asmeniniu stiliumi, kurio neįmanoma perteikti ar įsprausti į rėmus. Tai - muzikos ir gyvenimo pajautimas išreikštas šokiu. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys: Marija (P.Čaikovskio „Spragtukas“), Liucė („Altorių šešėly“), Marina/ Madam Hortens (M. Theodorakio „Graikas Zorba“), Eglė/ Eglės motina (E.Balsio „Eglė Žalčių karalienė“), Frau Štalbaum/ Ispanė (P.Čaikovskio „Spragtukas“).
Ryšį su publika „užmezgė“ solistas Artūras Kozlovskis
Muzikinio teatro žiūrovai šiemet ypač aktyviai naudojosi tik jiems patikėta teise, slaptu balsavimu išrinkti verčiausią „Publikos simpatijos“ prizo. Balsavimas vyko įvairiausiais medijų kanalais ir formomis.
Susumavus balsavimo rezultatus, „Publikos simpatijos“ nominacija atiteko charizmatiškajam Muzikinio teatro solistui Artūrui Kozlovskiui, pernai atšventusiam 25-erių metų kūrybinę sukaktį bei gruodį 55-ąjį jubiliejų. Žodžio charizma paaiškinime ne veltui sakoma, kad tai užburiantis savo asmenybe bei galintis kituose įkvėpti atsidavimą asmuo.
Per savo solinę karjerą A.Kozlovskis sukūrė daugiau nei 55 vaidmenis operose, operetėse ir miuzikluose. Solo partijas atliko 15-oje vokalinių simfoninių kūrinių. 2006 m. už Frolo vaidmenį Z.Liepinio operoje-melodramoje „Paryžiaus katedra“ pristatytas Klaipėdos teatro apdovanojimui „Padėkos kaukė“ geriausio solisto nominacijoje. Koncertavo su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais, ansambliais, solistais ir chorais Lietuvoje bei užsienyje – Australijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
Bet ypatingai publikos mėgiami yra jo atliekami romanais. Jie – senas A.Kozlovskio kūrybos „arkliukas“. Vaikystėje įsiminusiais mamos dainuotais romansais artistas rimčiau susidomėjo prieš trisdešimt penkerius metus. Aktyviai koncertuoti pradėjo prieš du dešimtmečius, ir iki šiol kaip romansų atlikėjas nepraranda populiarumo. Dainininkas puoselėja miesto romanso žanrą: pritardamas sau gitara, dainuoja rusų romansus apie meilę, bet tik tuos, kurie pačiam suvirpina širdį. Atlieka juos originalo kalba, nes taip tiksliau perteikiama kūrinio dvasia. „Patinka dainuoti, kai publika šalia ir supranta, apie ką dainuojama. Tuomet užsimezga artimas ryšys“, – atvirauja atlikėjas.
