Kaip pasakoja festivalyje darbus eksponavęs skulptorius Liutauras Griežė, menininkai parengiamuosius darbus pradėjo penktadienį nuo pat ankstyvo ryto – kūrė personalines ledo skulptūras, kurios buvo išeksponuotos parke, plytinčiame už dvaro.
Šeštadienį prasidėjo komandiniai darbai. Komandos, kurias sudarė po du skulptorius, statė didesnės apimties ledo kompozicijas pačių pasirinktais mitologiniais motyvais. Tiesa, didiesiems darbams sutrukdė netinkamos oro sąlygos – šviečianti saulė ir šylantis oras.
Dėl šios priežasties dalis menininkų savo kompozicinių darbų pradžią atidėjo iki vėlaus vakaro ir darbavosi iki pat sekmadienio paryčių.
Sekmadienio dienos programą vainikavo apdovanojimų paskelbimo ceremonija, po kurios sekė simbolinės pavasario sutiktuvės – gigantiškos ledo morės deginimas.
Ledo prasmė ir vertė
Į festivalį susirinkę menininkai teigė palaikantys tokias iniciatyvas. „Lietuvoje ledo skulptūrų festivaliai vyksta ganėtinai retai. Tai nėra naujovė, greičiau atgaivinimas to, kas buvo pradėta, bet kiek pamiršta. Tikimės, kad šis renginys vyks ir kitais metais, ir peraugs į dar didesnį festivalį“, – komentavo festivalyje dalyvavęs skulptorius Martynas Gaubas.
L.Griežė pasakojo, jog tokių renginių subtilybių galime mokytis iš kaimynų latvių ar skandinavų, kurie turi ilgametes ledo festivalių tradicijas: „Didžiulis ledo festivalis kasmet vyksta Jelgavoje. Čia suvažiuoja nemažai menininkų iš aplinkinių šalių. Norvegai yra sukūrę specialius ledo kambarius, kur galima statyti skulptūras nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kinijoje iš ledo yra statomi atskiri miestai.“
Deja, Pakruojo dvaro kiemelyje stovinčių skulptūrų likimas priklauso nuo oro sąlygų. Paklaustas, kokia yra ledo skulptūrų prasmė, kai šios taip greitai ištirpsta keičiantis klimatui, M.Gaubas atsakė, jog būtent laikinumas ir sukuria pridėtinę šių darbų vertę.
„Jeigu tai būtų granito skulptūrų festivalis, žmonės tikrai nebūtų važiavę būtent šį savaitgalį. Jie žinotų, jog gali atvažiuoti bet kada, kad ir vasarą, kai bus geras oras. Taip ir būtų dingusi visa intriga. O šio festivalio esmė tokia – šiandien neatvykstu, reiškia, nepamatau iš viso“, – pasakojo skulptorius.
Be to, kuriant skulptūras, kurios greitai išnyksta, nekyla bereikalingų ginčų. „Ledo skulptūras gali statyti bet kurioje vietoje. Jeigu tik prasidėtų kokia monumentali skulptūra, prasidėtų diskusijos: kodėl mums to reikia, gal per gera vieta, netinkama skulptūra ir visi kiti dalykai“, – komentavo M.Gaubas.
Nuo Pikachu iki nuogo karaliaus
Skaidrios ir permatomos skulptūros, kuriomis įkūnijami įvairūs personažai, mitologinės būtybės bei abstraktūs objektai, kurstė žiūrovų vaizduotę.
Kai kurių, pasakos motyvais kurtų siužetų istorija – išties intriguojanti. Pavyzdžiui, M.Gaubo ir Tautvilo Pavilionio sukurtas darbas „Karalius nuogas“ yra dedikuotas Pakruojo karaliumi save titulavusiam Šiaulių miesto dailininkui Viliui Puronui.
„Be kūrybinės savo veiklos V.Puronas domėjosi ir lietuvių liaudies patiekalais. Archyvuose jis atrado, jog lietuviai valgydavo varnas. Netgi vaikams leisdavo patiems nusukti joms galvas prieš suvalgant.
Puronas prikalbino Pakruojo miestą atkurti tradicijas, paskelbiant Pakruojį varnų valgymo respublika. Vienu metu netgi buvo suorganizavęs renginių, kurių metu buvo gaminami patiekalai iš varnų mėsos. Paskui pasiskelbė save varnų respublikos karaliumi. Pseudokaraliumi, nes vėliau miestas atsisakė tos idėjos“, – skulptūros idėjos motyvą atskleidė menininkas.
Ieškant sąryšio tarp festivalio vietovės ir pasakos temos būtent ir gimė skulptūros „Karaliaus nuogas“ užmačios. „Norėjome karalių padaryti nuogą. Nors rūbą kuri, bet ledo skaidrumas duoda permatomumą, ir tų rūbų kaip ir nebelieka. Taip ir mėginome idėją susieti su šia, kad ir negilia Pakruojo priešistore“, – juokaudamas pasakojo M.Gaubas.
Festivalio prizininkai:
I vieta – Vidas Simanavičius, Margiris Bužinskas
II vieta – Martynas Gaubas, Tautvilas Povilionis
III vieta – Donatas Mockus, Inese Valtere–Ulande
IV vieta – Liutauras Griežė, Jomantas Padgurskas
