Šie kultūriniai vyksmai – tai Palangos miesto meto Šarūno Vaitkaus globojamos Antano Mončio gimimo šimtmečio akcentų programos dalis: paroda lankytojus džiugins iki liepos 28 d., o šiuo metu kasdien kuriamą skulptoriui Antanui Mončiui dedikuotą kolektyvinį koliažą bus galima išvysti jau liepos 18 dieną.
„Džiugu, kad minėdami Antano Mončio gimimo šimtmetį, pagaliau galime susitikti ir susitelkti kaip niekada vieningai. Skulptoriaus kūrybinė veikla visada buvo įdomi daugeliu aspektų, o vienas tokių – įkvėpimas. Mes jį šiandien reflektuojame keliais būdais: kviesdami ne tik geriau pažinti skulptoriaus kūrybos palikimą, esantį muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje, bet ir pamatyti Antano Mončio vaikų Andreas, Sabinos, Jean-Christophe, jo žmonos Danielos kūrybą muziejaus galerijoje, išbandyti meninę veiklą prisidedant prie kolektyvinio koliažo sukūrimo. Tegul šis įkvėpimas sujungia skirtingas kartas bei paskatina eiti meno keliu, tegul per kolektyvinį koliažą jis tampa ir tam tikra padėka dailininkui, kuris per gyvenimą ne tik įkvėpė, bet ir sudarė galimybes daugeliui tapti jo paties kolegomis, be to, koliažas užėmė svarbią vietą ir paties A. Mončio kūryboje“, – sako Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė.
Antano Mončio namuose-muziejuje veikianti tarptautinė paroda „Generacija“ apžvelgia skirtingais meniniais keliais pasukusių menininko vaikų kūrybą. Čia pristatomi architektūros ir skulptūros keliu pasukusio jauniausio sūnaus Andreas kūriniai, scenografės ir kostiumų dailininkės, dukters Sabinos eskizai, vyriausio sūnaus Jean-Christophe’o kūrybinis koliažų ciklas, Danielos judesio, skulptūros ir gamtos jungtis. Eksponuojamuose darbuose galima matyti „mončišką“ ir tuo pačiu – specifinį – kiekvieno autoriaus braižą, meditacijos formas ir dialogą su vaizduote.
Pasivaikščiojus po parodą, Antano Mončio namai-muziejus liepos 10–17 d., iki pat sekmadienio, nuo 13.00 val. iki 16.45 val. kviečia užsukti į jo prieigose jau prasidėjusias ir toliau tęsiamas kūrybines kolektyvinio koliažo dirbtuves. Jas kuruojanti mokytoja Ieva Litvaitytė padės įgyvendinti visus kūrybinius sumanymus. Sukurti darbai taps Antanui Mončiui dedikuoto kūrinio – kolektyvinio koliažo – dalimi, o jis bus užbaigtas ir pristatytas visuomenei liepos 18 d. 15.00 val. veikiančioje dirbtuvėje.
L. B. Turauskaitės teigimu, kūrybinėms dirbtuvėms specialiai ruoštis nereikia ir jokių priemonių ar medžiagų neštis nereikia. „Žinoma, jei lankytojai norės atsinešti – neprieštarausime. Tačiau svarbiausia čia turėti gerą nuotaiką ir pasipuošti šypsena, – kad ir po veido apsaugos kauke, kuri leis pasirūpinti savo ir kitų saugumu“, – pabrėžė ji.
Skulptorius Antanas Mončys gimė ir užaugo Lietuvoje, kur baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją ir studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m., vykstant Antrajam pasauliniam karui, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Apsigyvenęs karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o vėliau tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine).
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A. Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Prancūzijoje, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį. Paryžiaus akademinio meno bendruomenė jį pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją bei aktyvų dalyvį ir kt. Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai jis po 45 emigracijos metų sulaukė galimybės aplankyti gimtinę.
Šie metai pažymėti Antano Mončio 100 metų gimimo, o taip pat ir Palangos savivaldos 100 metų sukaktimi, tad žymiausiame Lietuvos pajūrio kurorte netrūksta renginių ir kultūrinio vyksmo.
Be šių sukakčių, šiais metais minimos ir kitos. 2021-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Kretingos miesto įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus (1561–1621), Kretingos krašte šventu laikomo mokslininko, pedagogo, žemaičių raštijos veikėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849), poeto Vytauto Mačernio (1921–1944), skulptoriaus prof. Juozo Zikaro (1881–1944), kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000), partizano Juozo Lukšos-Daumanto (1921–1951) ir archeomitologės prof. Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) metais.
