Anot menotyrininkės Marinos Sergejevos, J.Pečerskio kūryba stebėtinai organiškai sugėrė daugelį kultūrinių tradicijų. Savotišku alfabetu kuriamiems darbams dailininkas pasirenka simbolius, atsiradusius dar civilizacijos priešaušryje. Jie taip pat atsispindi Rytų kultūroje ir XX a. Vakarų Europos modernizmo kūryboje.
Iki 1996 m. gyvendamas Kazachstane, J. Pečerskis studijavo Rytų materialinės kultūros, taip pat ir tekstilės, semiotiką. Menininkas domėjosi mitologinių ir simbolinių kodų šifruote, paremta kūrinio struktūros ir puošybos elementų analize. Objektas šiuo atveju yra traktuojamas kaip tekstas arba mikrovisata, atkurianti makrovisatos struktūrą ir hierarchiją.
 |
| Pamėnkalnio galerijos nuotr./Jevgenijaus Pečerskio paveikslas |
Kitas įkvėpimo šaltinis J. Pečerskio kūrybai – tai XX a. Europos meno tradicija, pasauliui padovanojusi estetinių sąvokų polifoniją. Meninių judėjimų atstovai, kurių darbuose tikrovės atvaizdas užleidžia vietą vaizdiniui, konstruoja savus dvasinius pasaulius, sprendžia įvairius kūrybinius uždavinius, tokius kaip grynos realybės siekis per išgrynintą plastiką (P. Mondrianas); slinktis nuo gamtinės iki „transcendentinės“ reiškinių ir daiktų esmės; problemos sprendimas spalvos ir muzikos susiliejimu (V. Kandinskis); atotrūkis nuo „optinio realizmo sąlygų“ (P. Pikasas).
Visos šios paradigmos originaliai persipynė J.Pečerskio kūryboje. Perteikti per autoriaus pasaulėžiūros prizmę, jo kūrybinį mąstymą, J.Pečerskio darbai sutvėrė naują semiosferą.
Vengdamas tiesioginio citavimo, autorius naudoja paprastas geometrines formas, kurios sugula į sudėtingas „Konstrukcijas“, „Labirintus“ ir „Vitražus“. Itin svarbus išlieka kūrinio erdvės vaidmuo, kuriai būdingas svoris ir sodrus skambesys. Savo darbuose J. Pečerskis savito formavimo pagalba keičia simbolinį apskritimo, kvadrato, trikampio krūvį, suteikdamas jiems naujas prasmes.
Skirtingai nuo visiškai bedaiktės kūrybos, J. Pečerskio geometrinėse kompozicijose esama mimezės elementų – abstrakčioje formoje galima įmatyti mus supančio pasaulio kraštovaizdžius ir koloritą („Nida“, „Koks gilus vandenynas“, „Naktis“). Natūros objektų deriniai (natiurmortai, atlikti skirtingomis technikomis) ir apgalvotos abstrakcijos („Atspindys“, kompozicija „Be pavadinimo“) lydi menininką į dialektinį pasaulio pažinimą.
Paroda vyks iki rugpjūčio 31 d.
Parodos rėmėjas – Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade.
