Kaip teigia projekto iniciatorius, Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas, bus siekiama, kad ši idėja netaptų vienalaikiu reiškiniu, o būtų ir toliau plėtojama.
Projekto organizatoriai siekė suburti įvairių sričių Panevėžio miesto įstaigas bendrai veiklai, kurios dėmesio centre būtų kultūra ir jos skatinamos diskusijos. Į projektą įsiliejo G.Petkevičaitės-Bitės ir savivaldybės viešosios bibliotekos, dailės ir fotografijos galerijos, kraštotyros muziejus, muzikinis teatras, J.Masiulio knygynas, kino teatras „Garsas“, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, bendruomenių rūmai, R.Bagdono džiazo klubas, visuomenės sveikatos biuras, nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas ir kt. įstaigos, siekdamos vieno tikslo – intensyvinti kultūrinį bei socialinį Panevėžio miesto gyvenimą bei gerinti panevėžiečių gyvenimo kokybę.
„Dėsiu visas pastangas, kad kultūrinis gyvenimas Panevėžyje tik intensyvėtų. Norėčiau, kad Panevėžys taptų lietuviškuoju Liublinu, kuriame kultūra diktuoja miesto ritmą, yra viena svarbiausių miesto įvaizdžio sudedamųjų dalių, taip pat pritraukia verslo investicijas“, – teigia Linas Marijus Zaikauskas.
Finaliniu „Panevėžys vienija ir taškas“ renginiu tapo „Garso“ kino teatre vykusi dokumentinio filmo „Maidanas“ peržiūra, kurioje dalyvavo ir pats filmo režisieriaus Sergejus Loznica, garso operatorius Vladimiras Golovnitskis.
Taip pat gruodžio 1-ąją Juozo Miltinio dramos teatre atidaryta paroda „Čekijos spaudos nuotrauka“ (paroda vyks iki gruodžio 15 d.), kurioje pristatomi geriausi čekų spaudos fotografijos pavyzdžiai per dvidešimt metų. Paroda organizuota kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, parodą kuravo Sigitas Laurinavičius. „Čekijos spaudos nuotraukos“ atidaryme dalyvavo ir Čekijos ambasadorius Bohumilas Mazanekas, kuris sakė visada besidžiaugiantis galimybe sugrįžti į Panevėžį, čekų kultūrą pristatyti ir už Vilniaus ribų.
Kaip teigia Linas Marijus Zaikauskas, ir toliau bus gliaudžiai bendradarbiaujama su Čekijos ambasada, siekiant užmegzti santykius su čekų menininkais ir pristatyti jų kūrybą Panevėžio miesto gyventojams. Teatro vadovas prasitarė, kad norėtų pakviesti garsų čekų kino režisierių Jiri Menzelį apsilankyti Panevėžyje. Jis dar 7 deš. sukūrė filmą „Ypatingai stebimi traukiniai“ (1967 m. filmas apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas) pagal Bohumlo Hrabalo romaną. Taip pat pagal Bohumilo Hrabalo – vieno žymiausių XX a. čekų rašytojų – kūrybą pavasarį Juozo Miltinio dramos teatras pristatys spektaklį, kurį režisuos Jacekas Glombas.
Be to, gruodžio 1-ąją Juozo Miltinio dramos teatre regėjimo negalią turintys žmonės ir jų palydovai turėjo galimybę pamatyti vieną naujausių teatro spektaklių – „Vyšnia šokolade“ (rež. Linas Marijus Zaikauskas). Spektaklis buvo pritaikytas regos negalią turintiems žmonėms – parengtas garsinis komentaras, kurio aklieji klausėsi naudojant bevielius ausinukus. Tokio pobūdžio spektaklis Lietuvoje – jau aštuntas. Spektaklių garsinį vaizdavimą rengė aktorė Adrija Čepaitė, VU Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės. Tokiuose spektakliuose jau apsilankė 195 aklųjų ir silpnaregių.
Garsinis vaizdavimas yra parengiamas pagal iš anksto gautą spektaklio įrašą, o spektaklio metu transliuojamas su sinchroninio vertimo įranga. Garsinis komentavimas ar garsinis vaizdavimas – tai technologija, užtikrinanti geresnį vizualiųjų menų supratimą. Garsinis vaizdavimas padeda neregiams geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas, sportines varžybas.
Spektaklio metu vizualizuojamos nebyliosios scenos, komentarai įterpiami natūraliose pauzėse tarp dialogų. Juose yra apibūdinamas aktorių elgesys ir kūno kalba (gestai, mimika t. t.), scenografijos pasikeitimai, kostiumai, spektaklio vaizdinė instaliacija bei kiti vizualiniai aspektai. Taip pat prieš spektaklį vyksta neregių susitikimas su kūrybine grupe, pristatomi aktoriai, jų kostiumai, dekoracijos, scenos erdvė.
„Šio projekto tikslas – kultūrinės aplinkos pritaikymas akliesiems ir silpnaregiams, siekiant pagerinti teatro meno prieinamumą. Vakarų Europoje tokia praktika yra labai populiari: žmonėms su regėjimo negalia pritaikomos įvairios meno rūšys, kurių supratimui paprastai reikalingas regėjimas. Džiaugiamės, kad jau daug metu galime pakviesti į teatrą ir mūsų šalies regėjimo negalią turinčius žmones. Nuo 2012 m. tokie spektakliai vyksta dukart per metus“, – sakė Lina Puodžiūnienė, LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) respublikinio centro vyr. specialistė.
Linas Marijus Zaikauskas taip pat džiaugiasi, kad Juozo Miltinio dramos teatras tampa vis atviresnis įvairioms iniciatyvoms, o teatro menas prieinamas žmonėms su negalia. Pasak teatro vadovo, kultūra, teatras turėtų būti prieinamas visiems, tapti neatskiriama žmonių gyvenimo, kasdienybės dalimi.
