Konkursas paskelbtas praėjusią savaitę, prieš pat inspekcijos sprendimą kreiptis į teismą – Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, jog miestas su inspekcijos nuomone nesutinka, skųs jos veiksmus skųs ir toliau tęs konkurso procedūras.
Esminiai inspekcijos priekaištai yra tai, kad kino teatro „Garsas“ rekonstrukcijos projektas nebuvo pateiktas derinti Kultūros paveldo departamentui (KPD), nors tai buvo privaloma. Be to, naujojo pastato aukštis sieks 25 metrus, o tai, pasak inspekcijos, prieštarauja šios istorinės Panevėžio miesto dalies specialiajam planui, leidžiančiam statyti ne didesnius nei 19 metrų aukščio objektus. Kreiptis į teismą inspekcijai rekomendavo ir KPD Panevėžio skyrius.
T.Jukna sako, kad ši situacija kilo dėl dviprasmiškų teisės aktų.
„Kažkokių netikėtų dalykų tikrai nėra, inspekcija per du mėnesius turėjo kreiptis į teismą dėl statybos leidimo naikinimo, kai surašomas aktas. Mes tą situaciją vertiname teisininkais, su tos srities ekspertais, tos klaidelės, kurios buvo nustatytos susijusios su tuo, kad teisės aktai nevienodi: statybos įstatyme yra prievolė derinti su KPD, tuo metu Kultūros paveldo įstatyme parašyta, kad neprivaloma“, – tvirtino jis.
Pasak T.Juknos, problemų kilo ir dėl to, jog savivaldybei išduodant statybų leidimą galiojo ankstesnis Panevėžio savivaldybės specialusis planas, nustatantis leistiną 19 metrų aukštingumą, nebuvo įtrauktas į naujesnio Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius, pasisakantį tik dėl pastatų aukštų skaičiaus. Savivaldybė specialųjųį planą atnaujino 2020-ųjų pradžioje, kur atvėrė galimybę tokiems statiniams, kaip S. Eidrigevičiaus centras, tad leidimas šiuo metu šiam statiniui jau galėtų būti išduoti be kliūčių.
„Todėl mūsų pozicija yra, kad naikinti statybos leidimą (kurį išsiimant pakartotiniai šiuo metų nebūtų pagrindo naikinti) yra netikslinga, nes tai atneštų didžiulius finansinius nuostolius tiek miestui, tiek ir Lietuvos mastu dėl multifunkcinio centro įrengimo, kadangi tai – ir Europos Sąjungos projektas, sutartis jau pasirašyta“, – pabrėžė T.Jukna.
„Teisininkai prašys netaikyti laikinųjų sankcijų, kad būtų galima tęsti visas procedūras, kaip suplanuota“, – pridūrė jis.
Statybų pabaiga planuojama 2023-iaisiais
Savivaldybė tikisi, kad konkurso laimėtojas pastatys menų centrą per maksimalų dvejų su puse metų terminą. Anksčiau skelbta, kad pirmajam menų centro statybų etapui bus skirta daugiau kaip 11,3 mln. eurų.
Pasak administracijos vadovo, laimėtojus tikimasi atrinkti gegužę, o 2023-ieji, anot jo, yra „kritinė riba, kada centras turi būti pastatytas“.
„Tai yra pirmojo etapo rangos darbų pirkimas, t.y. pirmosios pastato dalies statyba arba senojo pastato rekonstrukcija. Tai yra modernus, naujas šiuolaikiškas statinys. Numatyta, kad senojo pastato fragmentai išlieka, bet taip, didžioji dalis bus naujojo“, – paaiškino T. Jukna.
Pasak jo, ateityje numatytas ir antrasis darbų etapas – centro priestatas.
Direktorius sako, kad būsimą kultūrinę erdvę būtų galima lyginti su Daugpilyje esančiu praėjusio amžiaus žydų kilmės tapytojo Marko Rothko (Marko Rotko) centru, kur ne tik eksponuojami paveikslai, įrengtas muziejus, bet veiktų ir universali kino salė, ją būtų galima pritaikyti ir spektakliams.
„Tai būtų multifunkcinis centras, kur galima apjungti daug veiklų“, – pasakojo jis.
Savivaldybės administracijos vadovas sako, kad kol kas nėra pagrindo nuogąstauti, kad lėtėjant šalių ekonomikoms projektą tektų atidėti. Pasak jo, pasirašyta sutartis dėl 3 mln. eurų finansavimo iš Europos Sąjungos, iki 5 mln. eurų planuojama rasti Valstybės investicijų programoje, dar apie 3 mln. planuoja prisidėti Panevėžio miestas.
„Finansavimas daugiau mažiau yra užtikrintas, telieka padaryti darbus, kurie, deja, vilkinami dėl visokių nuomonių, nenoro ir kitų dalykų. Bet taip žlugdomi ir kiti projektai“, – tvirtino
Įsikišo ir Prezidentūra
„Garso“ kino teatrą Panevėžyje siekiantys išsaugoti visuomenininkai bei Seimui atskaitinga Valstybinė kultūros paveldo komisija prašė prokurorų stabdyti kino teatro griovimą, tačiau prokurorai, išnagrinėję informaciją, nusprendė patys į teismą nesikreipti. Įvertinti visuomenininkų priekaištus Panevėžio savivaldybę ragino ir Prezidentūra – prezidento Gitano Nausėdos patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė ragino politikus plačiau aptarti šį klausimą su visuomene ir „išgirsti bendruomenės lūkesčius".
Naujame centre planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – antstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.
Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.
Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.
