A.Švėgždos kūrybos panorama neįtikėtinai plati ir įvairi: pradedant iškart po studijų sukurtais didžiaformačiais tapybos kūriniais ir baigiant nedidukais piešinukais.
Pasišventęs kūrybai
Turėdamas ypatingą valią kurti ir suvokęs save pirmiausia kaip kūrėją, menininkas paliko didžiulį ir „vokiško periodo“ kūrinių skaičių. Dažnai sunkiai pakildamas iš lovos, piešė tai, kas matėsi per langą ar buvo padėta ant kėdės. Kūryba teikė prasmę kiekvienai menininko nugyventai dienai.
Pasak menininko kūrybos tyrėjų, ankstyvoji A.Švėgždos kūryba plačiajai publikai, jaunesnės kartos dailininkams ir dailėtyrininkams yra terra incognita. Didelio formato poparto stilistikos drobės pasižymi jaunatvišku veržlumu. Geriau pažįstamas „vokiškas“ kūrybos etapas. Parodoje Kaune bus galima išvysti ir menininko ciklus „Tibeto piemenims“ ir „Amerikos čiabuviams“. Suprasti kūrinius padeda paties dailininko palikti tekstai.
Galynėjosi su mirtimi
A.Švėgžda dirbo ir kaip pedagogas, rūpinosi, kad išliktų Lietuvos dailės istoriją liudijantys kūriniai. Todėl sulaukęs nepriklausomybės menininkas vertingiausių savo darbų kolekcijas – šimtus kūrinių – dovanojo Lietuvos dailės, Vilniaus dailės akademijos, M.K.Čiurlionio, Telšių „Alkos“ ir Šiaulių „Aušros“ dailės muziejams.
Jam pačiam teko nelengvas gyvenimo saulėlydis: dvejus paskutiniuosius dešimtmečius jis galynėjosi su mirtimi.
Po 1982 metais Berlyne atliktos inkstų transplantacijos, A.Švėgžda gyveno Vokietijoje. Tačiau visada sekė įvykius Lietuvoje. Kaip prisimena jo sūnus, smuikininkas M.Švėgžda von Bekkeris, tėvui rūpėjo Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija, Vilniaus Žvėryno likimas.
„Jis svajojo, kad „nuo Nacionalinės dailės galerijos iki Vingio parko būtų sukurtas vientisas sostinės nacionalinis parkas“, – prisiminė sūnus.
A.Švėgždos kūrybos paroda M.Žilinsko dailės galerijoje veiks iki liepos 31 dienos.