Parodos kuratorė sako, kad iš liaudies skulptūros kilęs Rūpintojėlis vieniems yra tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – liaudies meistro drožta skulptūrėlė, tretiems – šeimos užtarėjas, globėjas. Bet nedažnas žino šio atvaizdo ištakas.
„Daugelis kalba, kad tai tik Lietuvai būdingas atvaizdas, tačiau iš tikrųjų jis turi gilias tradicijas. Pirmiausia apie sėdintį Kristų pradėjo kalbėti pranciškonai XIII amžiuje – jų raštuose sutinkamos scenos, kuriose kalbama apie kenčiantį, sėdinti Kristų, kuris apmąsto žmonių nuodėmes arba sunkiame kelyje atsisėdo pailsėti. XV amžiuje atsiranda pirmieji atvaizdai bei plinta sparčiai ir Lietuvoje. XVI amžiuje Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ištapoma freska, kurioje jis vaizduojamas sėdintis“, – teigė parodos kuratorė Gabija Surdokaitė-Vitienė.
Parodoje eksponuojama septyniolika senųjų bažnyčiose ir koplyčiose tebesaugomų XVII–XX amžiuose sukurtų meno kūrinių, vaizduojančių susimąsčiusį Kristų, taip pat gausi, beveik 80 religinės liaudies skulptūrų kolekcija.
Parodai eksponatus skolino aštuonios bažnyčios ir devyni muziejai, ji bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki sausio pabaigos.
