Prieš dvi dešimtis metų Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su kolegomis iš dabartinio Lietuvos kultūros tyrimų instituto ėmėsi misijos – pristatyti ir įtvirtinti Lietuvos dailės istorijos puslapiuose Art Deco stilių.
Parodą lydėjo didžiulė susidomėjimo banga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prieš kelerius metus kiek kiti europiniai vėjai atpūtė ir dar vieną pasididžiavimo tarpukario architektūra, domėjimosi tuo laikotarpiu ir to meto gyvensena bangą.
Žinia apie ketinimą Kauno modernizmo architektūrą įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą ir vėl stipriai pagyvino šio stiliaus ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio mylėtojų dėmesį ir entuziazmą.
Neatsitiktinai ši paroda rengiama M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pirmojo direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės gyvenamajame name, kurį modernizmo estetikos dvasia suprojektavo inžinierius architektas Arnas Funkas. Namas, pastatytas prieš 85-erius metus, išgyvenęs nepalankią sovietinę nacionalizaciją, išsaugojo veik nepakitusią eksterjero ir vidaus erdvių autentiką.
Pastaraisiais metais pradėtas vidaus patalpų atnaujinimas atvėrė dar daugiau autentiškumo – restauruotos grindų dangos, atkurta kambarių koloristika grąžina į tarpukario laikotarpį ir atspindi charakteringiausius prieškario interjerų bruožus.
Lankytojai pirmą kartą yra kviečiami grožėtis atkurtomis pastato erdvėmis ir tarpukario Kauno interjerų dvasią kuriančiais parodos „Kasdienybės geometrija“ eksponatais, kuriuos sutiko paskolinti antikvaras Gintautas Mekionis.
Parodoje rodomi išskirtinai kauniečių interjeruose naudoti baldai, puošybos detalės ir reikmenys, charakteringi Art Deco stilistikai ir bylojantys apie tarpukario interjerų madas.
Parodos lankytojai galės išvysti ir restauruotą baldų komplektą, priklausiusį skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, Antano Tamošaičio XX a. 4 deš. austą rištinį kilimą ir charakteringų formų baldų komplektus, tarpukariu gamintus Kauno baldininkų, iki mūsų dienų išlaikiusius tuo metu mėgtus sodrių spalvų pliušo gobelenus ar austus gobelenus su laikotarpiui būdinga liaudies ornamentika.
Parodoje gausiai pristatoma ir kasdienybės dalis – taikomosios dailės dirbiniai, naudoti miestiečių buityje, dažnai importuoti iš Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Kartu su šiais iš Europos valstybių į Lietuvą įvežtais daiktais atkeliavo ir laužytų, kampuotų, stipriai geometrizuotų formų mados, kurios buvo išties mėgstamos. Tai rodo ir šios srities eksponatų, parodai pasiskolintų iš privačių rinkinių, Ginto Mekionio kolekcijos gausa.
Svarią vietą užima ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Tuo metu kūrusių Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Marcės Katiliūtės ir kitų autorių darbuose matomos naujos ir modernios tuo laikotarpiu formų ir siužetų traktuotės, stilizavimas tik dar labiau paryškina parodos visumą, charakterizuojančią geometrizuotą kasdienybę.
Paroda Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose (Vydūno al. 2) atidaroma gruodžio 14 dieną.
