Parodos apie Černobylį autorius Š.Jasiukevičius: „Dabar ten važiuoju kaip į antrus namus“

Apie 500 žmonių. Tiek trečiadienio vakarą susirinko į Kaune esantį Vytauto Didžiojo karo muziejų, kur atidaryta ir iki rugsėjo pabaigos veiks paroda apie Černobylį „1:23:40 – laikas, pakeitęs žmonijos istoriją“. Susitikimą su lankytojais surengęs istorijos tyrinėtojas, projekto „Praeities žvalgas“ autorius Šarūnas Jasiukevičius ne tik pristatė parodos idėją bei eksponatus, tačiau pasakojo ir apie savo paties keliones į Pripetės miestą Ukrainoje.
Šarūnas Jasiukevičius
Šarūnas Jasiukevičius / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Parodos pavadinime – ir vienos didžiausių pasaulyje katastrofos laikas – 1:23:40. Būtent šiuo laiku 1986 metų balandžio 26 dieną Ukrainoje įvyko didžiausia atominės energetikos avarija.

Kolekciją autorius rinko ilgiau kaip ketverius metus – dalį atsivežė iš Černobylio miesto saugiosios zonos, dalį – nupirko aukcionuose.

Vienas populiariausių iš kolekcijos – legendomis apipiltas, didelio dėmesio spaudoje sulaukęs ir, kaip juokauja parodos autorius, realiai neegzistuojantis Černobylio reaktoriaus grafitas.

Kaip 15min sakė parodos autorius, čia eksponuojami su avarijos likvidacija susiję jo paties surinkti daiktai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Parodos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Parodos akimirkos

„Nedidelė dalis atvežta iš paties Černobylio, viso yra apie 50 eksponatų. Ne viską, ką turiu, čia atvežiau, nes galbūt ne visi eksponatai įdomūs. Iš tų penkiasdešimties apie 10 yra autentiškų, parvežtų iš Černobylio.

Autentiški – tai mano ten rasti dokumentai – įsakymai, nurodymai, likvidacijos ataskaita, drausminės nuobaudos už radiacinės saugos nesilaikymą. Jie man pačiam ir yra patys įdomiausi“, – kalbėjo istorijos tyrinėtojas Š.Jasiukevičius.

Kaip pasakojo Š.Jasiukevičius, keturis kartus Černobylyje jis lankėsi nelegaliai, apie keturias dešimtis kartų – legaliai.

„Turiu ten jau ir draugų, net pasienyje manęs klausia, kaip gyvenu“, – juokėsi Š.Jasiukevičius.

Kalbėdamas apie parodą Š.Jasiukevičius teigė, kad jai, matyt, atėjo laikas.

„Būna, gaunu savo kolekcijai kokį nors naują egzempliorių, nufotografuoju, pasidalinu socialiniame tinkle. Žmonės ėmė rašyti komentarus dėl parodos, norėjo viską pamatyti vienoje vietoje“, – pasakojo parodos autorius.

Tada šią idėją jis pasiūlė Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuris sutiko į savo erdves priimti eksponatus.

Ar ji bus pristatoma ir kitur, kol kas nežinia. Nuolatinės ekspozicijos autorius taip pat padaryti negali, mat tam reikia patalpų. „Todėl greičiausiai viskas bus vėl sukrauta į dėžes“, – teigė istorijos tyrinėtojas.

Kalbėdamas apie parodos lankytojus Š.Jasiukevičius išskyrė dvi grupes – tie, kurie yra vyresni ir tie, kurie matė serialą „Černobylis“.

„Dabar „Černobylis tapęs geru brendu“, – kalbėjo Š.Jasiukevičius, kuris apskritai istorija, o taip pat ir Černobyliu susidomėjo gerokai anksčiau.

Naujuose Š.Jasiukevičiaus planuose – knyga apie Černobylį. Ją autorius jau parašęs, tačiau dabar vyksta baigiamieji jos rengimo darbai.

Trumpai apie Černobylio katastrofą

Černobylio atominė elektrinė yra Pripetės mieste, į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto, Ukrainoje. Nors reaktoriai pastatyti 1977–1983 metais, viena įsimintiniausių datų galima laikyti 1986 metų naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją, kai Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didelė avarija, kurios metu buvo sugriautas reaktorius.

Remiantis tarptautine branduolinių incidentų vertinimo skale, Černobylio katastrofa vienintelė tokia, kuri vertinama 7 balais, t.y., pripažinta iki šiol didžiausia ir daugiausiai žalos padariusi atominė avarija, o evakuota teritorija sudaro beveik 2600 kvadratinių kilometrų plotą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis