Pasitelkdamas Carlos Sauros filmo „Flamenco“ vaizdus, flamenko žinovas pasakojo, kas iš tiesų yra šis menas.
„Flamenko nėra vien andalūzų. Jis yra ir romų, ir andalūzų. Flamenko kaip reiškinys susideda iš įvairiausių stilių: alegrías, soleá, bulerías, granaínas, tangos, tientos ir kt. Šie stiliai skiriasi savo tematika, harmonija. Soleá, pavyzdžiui, yra tam tikras ritmas – 12 kirčių“, – aiškino M.Zableckas.
Anot jo, yra dainos, turinčios ritmą, ir jo neturinčios. „(Pastarosiosiose – aut. past.) yra tik harmonija, ėjimas kažkur, „pulsavimas“, – žiniomis apie flamenko dalijosi M.Zableckas.
Anot jo, yra dainos, turinčios ritmą, ir jo neturinčios. „(Pastarosiosiose – aut. past.) yra tik harmonija, ėjimas kažkur, „pulsavimas“, – žiniomis apie flamenko dalijosi M.Zableckas.
Renginio svečias taip pat priminė, kad flamenką atlieka gitaristas, šokėjas ir dainininkas. „Yra speciafinių terminų – tocaor – grojikas, cantaor – atlikėjas. Jeigu ispanui pasakysi „cantante flamenco“, nesupras, sakys „kaip?“. Yra terminai, dar – bailaor“, – dėstė renginio svečias, pridurdamas, kad flamenką šoka ir senas, ir jaunas.
Tuomet jis pakvietė renginio dalyvius pasimokyti flamenko plojimo būdų. Jie yra du. „Palmas“ lietuviškai reiškia „plojimai“. Yra „palmas fuertes“ (stiprūs plojimai – liet.) ir „palmas sordas“ (švelnūs plojimai – liet.).
„Pabandykite“, – paragino M.Zableckas pamažu į flamenko sūkurį įtraukdamas visą auditoriją: „Na va, aš groju, jūs mušate (plojate rankomis – aut. past.) ir mes vieni kitus suprantame“, – pasidžiaugė renginio viešnia.
Tuomet jis į rankas paėmė gitarą ir, paaiškinęs kuo šis instrumentas skiriasi nuo klasikinės, auditoriją pripildė flamenko garsų. „Garsiau“, – ragino M. Zableckas ir pamažu publika vis drąsiau plojimais pritarė renginio svečiui.
Paprašytas auditorijos M.Zableckas papasakojo, kaip flamenkas atrado vietą jo gyvenime.
„Prieš tai grojau (užgrojo grupės „Metallica“ kūrinį – aut. past.) ir per televiziją pamačiau Paco de Lucía. Aš atsimenu save kaip aš vaikščiojau. Apie nieką negalvojau. Toks kaip šlapiu maišu trenktas, bet tas pakeitė mano gyvenimą“, – prisiminė M.Zableckas.
Jis tvirtino, kad Paco de Lucía muzika pakerėjo ne tik jį. „Vicente Amigo – jaunosios kartos flamenko gitaristas – taip pat pamatė ir pradėjo groti. Muzika keičia gyvenimą“, – šypsodamasis tarė renginio svečias.
Jis taip pat pasakojo apie tai, kaip žinių sėmėsi Ispanijoje. „Sevilijoje yra tokia mokykla, į kurią atvažiuoja daug užsieniečių ir ispanų. Būtų ten ispanų daugiau, jei ji nebūtų tokia brangi. Dėstytojai – žvaigždės, išmano savo reikalą. Ten mokiausi pas Cortésą, bet ką tos pavardės.... Esmė pagauti tą jausmą“, – ir auditoriją vėl užpildė flamenko garsai.
M.Zableckas juokavo, kad žmogus, norintis išmokti flamenko turėtų kreiptis į jį – esą jis geriausias patarėjas šiuo klausimu. „O iš tiesų patariu iš interneto parsipūsti įrašų ir pradėti nuo teorijos. Jeigu šokti, tai siūlau pradėti čia, o paskui ten (Ispanijoje – aut. past.) bus lengviau“, – patarimų flamenko gerbėjams negailėjo profesionalas.
Renginį organizavo MRU Ispanų kalbos ir kultūros klubas (vadovė – Kristina Aksamitaitė) ir Humanitarinių mokslų instituto ispanų kalbos lektorė Akvilė Šimėnienė.
