Keliaus į Nacionalinį muziejų
Pasak V.Benkunsko, sprendimas nebesaugoti paminklo „atveria galimybes miestui pradėti diskusijas dėl paties skvero sutvarkymo“.
„Artimiausiame tarybos posėdyje, kuris vyks rugsėjo mėnesį, žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją sutvarkyti techninius klausimus“, – tęsė jis.
Kas laukia skvero, komisija nebaigė svarstyti. „Pati erdvė ir toliau bus saugoma, tačiau kol kas nenuspręsta, kokios tos naudingosios savybės“, – pažymėjo.
Anot jo, Nacionalinis muziejus ketina perimti Cvirkos paminklą. Lauko sąlygomis bus rengiama ekspozicija apie tai „kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“.
„Manome, kad P.Cvirkos paminklas puikiai tiks į šios naujos ekspozicijos kontekstą“, – sakė V.Benkunskas.
Nerimą, kad vietoje paminklo atsiras stikliniai daugiabučiai, kalbėtojas pavadino sąmokslo teorija ir patikino, kad skveras išliks visiems prieinama erdve.
„Ji bus gyva ir pritaikyta šiuolaikinės Lietuvos sostinei“, – tikino jis.
Sprendimas pašalinti paminklo statusą laimėjo santykiu 5:2.
Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P.Cvirkos skverą.
„Paminklui statusas nuimtas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V.Bezaras.
Anot jo, sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre.
Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P.Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.
P.Cvirkos paminklo pašalinimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P.Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.