Piketo dalyviai apie SEMC: yra krūva pažeidimų
Donatas Malinauskas, architektas, asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ vadovas teigė, jog šiuo piketu siekiama, kad Panevėžio kino teatrui „Garsas“, kuriam yra daugiau nei 50 metų, būtų suteikta teisinė apsauga ir jis būtų įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą.
„Piketo tikslas yra išsaugoti vienintelį veikiantį sovietinio modernizmo periodo kino teatrą, kuris turi ir didžiausią kino ekraną Lietuvoje“, – sakė D.Malinauskas.
Tačiau piketo organizatoriai taip pat išreiškė ir lūkestį, jog bus sustabdytas ir SEMC projektas, kuriame esą netrūksta pažeidimų.
„Savivaldybė Centrinei projektų valdymo agentūrai iki 2018 m. gruodžio 6 d., būtent iki tos datos, turėjo pateikti techninį projektą su išduotu statybos leidimu. Bet tuo metu jie negalėjo išduoti statybas leidžiančio dokumento. Jis buvo išduotas neteisėtai ir tai pažeidė lygiateisiškumo principą kitų paraiškų teikėjų atžvilgiu.
Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Evaldas Zilinskas, kuris buvo kategoriškai prieš teisinę apsaugą „Garsui“, dirba prie SEMC projekto
Yra krūva pažeidimų. Mūsų pilietinė-iniciatyvinė grupė dirba už prokuratūrą. O prokuratūra elgiasi taip, lyg pažeidėją dangstytų“, – sakė D.Malinauskas.
Pasiteiravus, kaip šioje situacijoje piketo dalyviai mato Kultūros ministerijos vaidmenį ir ar šiuo metu su ministerija vyksta kokia nors komunikacija, D.Malinauskas sakė: „Šis piketas reiškia, kad Kultūros ministerija negirdi žmonių balso, kurių virš keturis tūkstančius parašų turim, negirdi kino bendruomenės žmonių, kurių daugiau nei šimtas pasirašė už „Garsą“. Už SEMC, kai parašus organizavo savivaldybė, buvo surinkta tik 900 parašų. Mes manome, kad ta betoninė dėžė su keturiom aklinom sienom bus tuščia.“
Pikete dalyvavęs Aplinkos ir paveldo išsaugojimo sąjūdžio atstovas Eduardas Kriščiūnas kėlė klausimą, kaip dabartinis „Garso“ ir SEMC klausimo sprendimas paveiks kultūros paveldo apsaugą.
„Seimo Aplinkos komisijos posėdyje vien dėl „Garso“ kino teatro teisminės bylos buvo siūloma pakeisti įstatymą ir atriboti Kultūros paveldo departamentą nuo projekto tikrinimo. Vadinasi, pati savivaldybė leidimus išduotų ir pati savivaldybė vykdytų tikrinimą. Kai kuriose savivaldybėse išvis nėra padalinių, kurie tai sugebėtų padaryti, kitose akivaizdu, kad jie yra stiprioje politikų įtakoje. Kai pats tikrini save, rezultatas, iš esmės, aiškus – visi leidimai bus teisėti.
Šiuo atveju, pažeidžiant specialųjį planą, išduodamas statybos leidimas, paskui tas specialusis planas keičiamas ir vis tiek paliekamos nuostatos, pagal kurias numatytas pastatas negalėtų būti pastatytas. Akivaizdu, jog yra didelis kompetencijos trūkumas. Kai bandoma pasakyti, kad valstybės institucijos neturi mūsų prižiūrėti, akivaizdu, kad kultūros paveldas liks podukros vietoj.“
Pikete taip pat dalyvavęs kino režisierius Romas Zabarauskas teigė, jog „Garso“ kino teatras yra reikšmingas tiek kino, tiek miesto bendruomenei: „Iš savo patirties žinau, koks svarbus šis kino teatras. Ten žiūrovai filmus sutinka labai šiltai, kino teatras skiria išskirtinį dėmesį lietuviškam autoriniam kinui ir apskritai kinui kaip menui.
Naujame centre, kuris pakeistų „Garsą“, kinui būtų skiriamas minimalus dėmesys. Man taip pat nepatinka tendencija viską griauti, nuolatos būti statybose. O kodėl negalima rekonstruoti? Šį klausimą galima kelti ir plačiau, Europos mastu. Tai, kad pastatas yra pastatytas okupacijos metais, dar nereiškia, kad jį galima vertinti kaip okupacijos simbolį. Tai buvo ilgas ir skaudus laikotarpis, bet per jį kūrėjai – ir kino, ir architektūros kūrėjai – buvo įkvėpti ir Vakarų kultūros. Šis pastatas puikiai įsipaišo į pasaulinį kontekstą. Manau, kad reiktų tai išsaugoti, o ne skubėti griauti.“
Pasak jo, oponentų teiginiai, jog tokio dydžio kino teatras Panevėžiui yra per didelis, neturi pagrindo – kino teatras praėjusiais metais daugiau uždirbo iš savo veiklos, o ne iš dotacijų: „Iš kitos pusės, gal reikėtų išsaugoti kino teatrą net jei eitų tik vienas žiūrovas per dieną. Labai skubame daryti išvadas. Aš čia esu, kad palaikyčiau panevėžiečius. Jie sako, kad kino teatras nėra per didelis. Manau, kad tai tiesa.“
Kaip teigia R.Zabarauskas, jei ir Stasys Eidrigevičius atsisakė, kad jo vardu būtų vadinamas naujasis centras, tai yra „paskutinis taškas, rodantis, kad, visgi, kažkas yra ne taip.“
Kultūros ministerija: projektas vykdomas vietos savivaldos
Kultūros ministerijos atstovai pikete nepasirodė, tačiau ministerija 15min pateikė savo komentarą.
„Kultūros ministerija, vertindama pasaulyje garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus darbų reikšmę nacionalinei kultūrai, kartu pažymi, kad Panevėžyje kuriamo menų centro projektas yra vykdomas vietos savivaldos. Kino centras „Garsas“ taip pat yra Panevėžio miesto savivaldybės žinioje.
Dėl šio projekto turi susitarti visos pusės. Galima tik apgailestauti, kad iki šiol tokio susitarimo nepavyko rasti.
Ministerija stebi susiklosčiusią situaciją ir yra informavusi Centrinę projektų valdymo agentūrą apie pasikeitusias faktines projekto aplinkybes, dėl kurių tolesnės konkretaus projekto finansavimo galimybės bus vertinamos iš naujo. Tačiau tai priklauso nuo Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų.
Pasikeitus esminėms projekto aplinkybėms, savivaldybė turėtų teikti naują projektą, kuris taip pat bus vertinamas iš naujo. Iki šiol šiam projektui įgyvendinti jokių lėšų išmokėta nebuvo. Kol situacija sprendžiama, projekto finansavimo klausimas yra sustabdytas“, – rašoma ministerijos komentare.
S.Eidrigevičius nesutinka, kad centras būtų vadinamas jo vardu
Rugpjūčio mėnesį menininkas Stasys Eidrigevičius paskelbė nesutinkantis, kad SEMC būtų pavadintas jo vardu.
LRT publikacijoje S.Eidrigevičius teigė: „Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė mano sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė. Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą.“
Susisiekus su laikinąja centro vadove Kristina Jakubauskaite-Veršeliene, tąkart ji teigė, kad šis pareiškimas – netikėtas, o dar prieš savaitę su menininku vyko konstruktyvus darbų planavimas į priekį.
Šią savaitę SEMC pasiteiravus, kaip S.Eidrigevičiaus sprendimas keis centro pavadinimą ir koncepciją, mat planuota, kad SEMC bus eksponuojama S.Eidrigevičiaus darbų kolekcija, K.Jakubauskaitė-Veršelienė teigė, jog naujienų kol kas nėra: „Artimiausiu metu turėtų paaiškėti visiems mums svarbios projekto detalės. Tuomet ir pateiksime visą įmanoma informaciją.“
Panevėžio savivaldybė nesvarsto galimybės išsaugoti „Garsą“
Kaip 15min rašė vasaros pradžioje, Panevėžio miesto savivaldybės pasiteiravus, ar raginimai išsaugoti kino teatrą „Garsas“ dabartiniame etape dar yra svartomi, atsakymas buvo neigiamas.
„Stasio Eidrigevičiaus menų multifunkcinis centras miesto centre nereiškia, kad nebelieka kino rodymo, kino edukacijos – priešingai, moderni kino salė numatyta atskiroje erdvėje, šalia menų centro korpuso ir tai leis užtikrinti ne tik nekomercinio kino sklaidą, bet ir plėtoti kino sąsajas su kitomis meno rūšimis. Dėl šios priežasties klausime minimas variantas nėra svarstytinas“, – tąkart teigė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė.
15min primena, jog dėl SEMC Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama naikinti Panevėžio miesto savivaldybės išduotą statybų leidimą.
Pagrindiniai inspekcijos priekaištai buvo šie: esą projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.
Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė, Panevėžio administracinis teismas atmetė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 5 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
„Statybas leidžiantis dokumentas yra galiojantis, jam netaikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė ir nesustabdytas leidimo galiojimas. Esama situacija dėl statybas leidžiančio dokumento teisėtumo išryškina teisės aktų nesuderinamumą. Savivaldybės administracija nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija dėl jo teisėtumo ir šią poziciją gins teisme“, – praneša E.Morkūnė.
