„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Piratavimas kino industrijai atneša apie 15 mln. eurų nuostolių per metus, užveria duris legaliam turiniui iš užsienio

Antradienį Kultūros ministras Simonas Kairys susitiko su kino importuotojais, prodiuseriais, transliuotojais ir licenciatais piratavimo problemoms šalyje aptarti. Anot S.Kairio, „šioje srityje tikrai nespindime – tarp Europos sąjungos šalių esame antri nuo galo“. Anot jo, didžiausia problema, jog pamačius nutekintą turinį, nėra galimybės kreiptis į atsakingas institucijas.
Naršymas (asociatyvi nuotr.)
Naršymas (asociatyvi nuotr.) / Christin Hume nuotr./ Unsplash nuotr.

„Susidūrus su šia problema, be ilgo teisinio proceso, situaciją suvaldyti sudėtinga. Į šį momentą pirmiausia bus sutelktas dėmesys“, – tikino ministras.

Nelegalaus turinio vartojimas stabdo kokybiško kino patekimą į Lietuvą

Susitikime taip pat dalyvavusi festivalio „Kino pavasaris“ vykdančioji direktorė Agnesta Filatovė kartu su Jauniumi Špakausku ir Dovile Filmanavičiūte ministrui pristatė iniciatyvą.

Anot jos, dėl pandemijos vis daugiau žmonių naudojasi internetinėmis platformomis, dėl kurių išauga piratų puolimo grėsmė:

„Palyginus su ankstesniais metais, kol nebuvo pandemijos, piratavimas padidėjęs. Tačiau 2020–2021 metais festivalis patiria labai panašią ataką procentaliai. Tai nekinta ir nemažėja, nes priemonės veikia per lėtai.“

Matome, kad visuomenės edukavimas ar darbas su pavieniais filmais nebedaro didelės įtakos.

A.Filatovės pasakojimu, tai, kad Lietuvoje nelegaus turinio vartojimas vis dar gajus, neleidžia pritraukti daugiau legalaus kokybiško turinio į šią geografinę zoną.

„Platintojai Europoje į mus pradeda žiūrėti kreivai, nes esame Lietuvoje, patenkančioje į labiausiai pirataujančių valstybių Europoje trejetuką.“

Anot pašnekovės, dėl tos pačios priežasties neturime pilnos prieigos ir prie „Netflix“ turinio. „Mumis vis dar nepasitiki“, – sakė A.Filatovė.

Dėl tos priežasties kai kuriuos „Kino pavasario“ filmus bus galima pamatyti tik gyvai atsidarius kino teatrams.

„Industrijoje pavieniai veikėjai daro daug darbo, bet matome, kad visuomenės edukavimas ar darbas su pavieniais filmais nebedaro didelės įtakos. Kvietėme dirbti kartu. Ministras geranoriškai priėmė mūsų akcentus ir susitarėme dirbti su teisininkais bei pateikti pasiūlymus, kaip tvarkyti teisinę bazę“, – teigė A.Filatovė.

Ministras su kino industrijos atstovais dar kartą problemos aptarti susitiks balandžio 23 d.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnesta Filatovė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnesta Filatovė

Nuostoliai – iki 15 mln. eurų per metus

Pasak jo, Kultūros ministerija „visada žiūri į autorių, festivalių pusę“. „Mes turime gerbti kūrėjus, organizatorius ir ieškoti sprendimų, kad piratavimo būtų kur kas mažiau, juolab kad tai tiesiogiai susiję su pajamomis į valstybės biudžetą“, – išryškino jis.

Kino industrijos atstovų skaičiavimu, dėl kino turinio piratavimo jie praranda iki 15 mln. eurų per metus, teigė S.Kairys. „Supraskime, kad valstybė praranda ir mokesčių dalį.“

„Pernai metais „Kino pavasaris“ dėl filmo „Parazitas“ patyrė 70 tūkst. nuostolį“, – pridūrė A.Filatovė.

Kokių priemonių vertėtų imtis?

15min teiravosi, ar pavyko numatyti konkrečias prevencines priemones.

A.Filatovė sakė, kad turi konkrečių pasiūlymų ir mato, kuriose vietose valstybė galėtų veikti greičiau.

„Labai tikimės, kad visuomenė vis labiau supras, kad siųstis iš interneto nelegalų turinį taip pat yra vagystė. Kartais išgirstame komentarų – ką man daryti, jeigu to turinio nėra? Jeigu žmogus eina gatve su jums patinkančiu paltu, tai jūs nepulsite jo nuiminėti nuo pečių, nes tiesiog norisi turėti...“ – sakė vykdančioji „Kino pavasario“ direktorė.

„Priemonės yra kelios, – teigė S.Kairys. – Pirma – teisinis reglamentavimas. Šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisija kaip ir prižiūri šią sritį, tačiau akivaizdu, kad policijos vaidmuo ir funkcijos neleidžia veikti operatyviai. Juk kino festivalis gali turėti labai rimtas pasekmes, jeigu jis greitai nesiima sprendimų. Tai gali sukelti didelius nuostolius.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Kairys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Kairys

„Esama ir daugiau būdų, kuriuos aptarėme. Tarkime, užsienyje taikomi reklamų, mokėjimų ribojimai. Lietuvoje taip pat turėjome pavyzdžių, kai piratavimo svetainės buvo blokuojamos. Taigi priemonių yra, tačiau neturime kompleksinio požiūrio ir aiškios sistemos. Todėl įvairūs kino importuotojai, prodiuseriai, licencijuotojai, turinio platintojai priversti burtis į įvairius formatus, kad galėtų šioms teisėms atstovauti ir siekti pokyčių. Mes, kaip Kultūros ministerija, šią problemą matome ir bandysime padėti.“

Kaip sakė S.Kairys, ši tema Kultūros ministerijai nėra nauja. Ji buvo dėmesio centre kuriant Vyriausybės programą.

Punktas skamba taip: „4.7.5. Efektyvi autorinio turinio apsauga skaitmeninėje erdvėje. Užtikrinsime kompleksinį požiūrį į autorių teisių apsaugą, telkdami atsakingų institucijų pastangas apriboti galimybes gauti ir tiesioginių, ir netiesioginių pajamų iš platinamo piratinio turinio.“

Į atsakymą, ar buvo iškeltas nacionalinės filmotekos klausimas, S.Kairys atsakė neigiamai. Tačiau šis klausimas įtrauktas į Kultūros ministerijos darbotvarkę. „Dabar į detales nenorėčiau leistis, bet akivaizdu, kad apie tai irgi reikia diskutuoti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs