Tyrimu siekta parengti rekomendacijas dėl Lietuvos muziejų paslaugų, skirtų žmonėms su negalia, sistemos kūrimo, tobulinimo ir plėtros galimybių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip 1 mlrd. pasaulio gyventojų (apie 15 proc. visos populiacijos) turi tam tikrą negalią, nulemtą sveikatos sutrikimų, visuomenės senėjimo ar kitų priežasčių. Be to, šis skaičius kasmet didėja. Nepaisant pasaulio ekonomikos augimo, vis dėlto dar ir šiandien nemažai žmonių su negalia patiria socialinę atskirtį, kai jiems nesudaromos sąlygos ne tik gauti bazines paslaugas gauti, bet ir neužtikrinama teisė nepriklausomai dalyvauti pilnaverčiame socialiniame gyvenime.
Šiomis dienomis negalia visuomenėje vis dar suvokiama tik kaip asmens fizinio kūno problema ar tam tikras trūkumas, o aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia vertinamas gana siaurai – tik kaip fizinės aplinkos (dažniausiai pastatų infrastruktūros, kelių ir transporto) pritaikymas.
2019 m. publikuota Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikta analizė[2], kurioje apžvelgta apie 3000 studijų ir tyrimų, analizuojančių meno poveikį vyresnio amžiaus žmonių bei žmonių su negalia sveikatai, parodė, kad kultūros veiklos prisideda tiek prie fizinės, tiek prie psichologinės šių grupių gerovės.
Taip pat nustatyta, kad dar daugiau naudos žmonių sveikatai gali duoti aktyvus dalyvavimas meno ir kultūros renginiuose, o lankymasis muziejuose bei galerijose mažina stresą, riziką susirgti demencija, suteikia laimės, padeda įveikti tiek fizinius, tiek psichologinius iššūkius, ugdo saviraiškos, bendravimo ir socializacijos gebėjimus.
Lietuvoje muziejų sistemą sudaro skirtingi muziejai (archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, technikos, kraštotyros, memorialiniai ir kiti). Nors Lietuvos meno muziejų prieinamumas žmonėms su negalia yra šiek tiek analizuotas bei tyrinėtas[3], tačiau kompleksiška ir išsami visų Lietuvos muziejų prieinamumo žmonėms su negalia analizė niekada nebuvo atlikta, išskyrus nustatytus muziejų fizinės infrastruktūros trūkumus [4].
Ganėtinai fragmentiškas yra ir Lietuvos muziejų bendradarbiavimas su sveikatos ir socialinių paslaugų srities specialistais, planuojant savo veiklas bei teikiant paslaugas siekiant skatinti žmonių su negalia įsitraukimą į kultūrą ir dalyvavimą joje. Lietuvoje nėra strateginių muziejų veiklos gairių arba rekomendacijų žmonių su negalia socialinės ir kultūrinės integracijos srityje, o muziejuose nevykdomas sistemingas ir kryptingas paslaugų, skirtų žmonėms su negalia, kūrimas.
Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas priežastis, Kultūros ministerija siekė, kad tyrimu „Muziejai žmogaus gerovei“ būtų įvertinta, kaip Lietuvos muziejai ir jų vykdoma veikla prisideda prie visos visuomenės psichosocialinės ir dvasinės gerovės kūrimo, prioritetą teikiant žmonių su negalia poreikiams.
Tyrimo rezultatais ir rekomendacijomis bus vadovaujamasi formuojant kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos politikos nuostatas dėl Lietuvos muziejų funkcijų ir veiklos organizavimo, siekiant užtikrinti žmonių su negalia socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimą ir sudaryti šiems žmonėms galimybes pilnavertiškai dalyvauti kultūroje bei naudotis kultūros paslaugomis.
Tyrimą „Muziejai žmogaus gerovei“ Kultūros ministerijos užsakymu atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei VšĮ Socialinių inovacijų institutas.