Numerio tema – „Tradicinės dailės ir naujojo meno santykis“. Savotiška temos įžanga – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio svarstymai apie menininko vietą nūdienos akivaizdoje.
Be įvairių problemų, kurias aptaria autorius, kiekvienam menininkui labai svarbi galimybė savo sukurtus kūrinius parodyti visuomenei. Todėl apie meno galerijų kaitą XXI a. pakvietėme padiskutuoti Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentę ir galerijos „Meno niša“ direktorę Dianą Stomienę, Vilniaus grafikos meno centro direktorę Jurgą Minčinauskienę, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Meno parkas“ direktorių Arvydą Žalpį, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorių Igną Kazakevičių bei meno kritikę ir kuratorę Laimą Kreivytę. Diskusiją tęsia interviu su pirmos Lietuvoje privačios institucijos, kaupiančios šiuolaikinį meną, iniciatore Modernaus meno centro direktore Danguole Butkiene, o jos paraštėse – šmaikštus ir įžvalgus Ernesto Parulskio rašinys.
Per penkiolika žurnalo „Dailė“ gyvavimo metų susiformavo pastovios rubrikos – „Parodos, projektai“, „Personalijos“, „Pasaulis“, „Palikimas“. Šio numerio skyriuje „Parodos, projektai“ pristatomas 2011 m. prasidėjęs ir 2012 m. besitęsiantis parodų projektas „Trys tapybos pamokos“. Jo sumanytojas – lenkų menotyrininkas ir kuratorius Krzysztofas Stanisławskis žurnalo skaitytojus supažindina su trijų žinomų Rytų Europos tapytojų – lietuvio Jono Gasiūno, esto Kaido Ole ir lenko Paweło Łubowskio kūryba.
Kitas šio skyriaus akcentas – išeivijos dailininkės Elenos Urbaitytės-Urbaitis (1922–2006) kūrybos paroda „Pasirinkimai“ (NDG, kuratorė Elona Lubytė), kurioje pirmą kartą menininkės tėvynėje išsamiai pristatyta jos kūrybos raida ir istorinė aplinka. Apie parodą rašo humanitarinių mokslų daktarė, docentė Solveiga Daugirdaitė ir Elenos Urbaitytės bičiulis Stasys Goštautas.
Įdomu, kad žurnale išryškėjo savotiškas stiprių moterų-kūrėjų leitmotyvas. Greta minėtos Elenos Urbaitytės-Urbaitis kūrybos apžvalgos dera šiuolaikinių Lietuvos menininkų iniciatyva „Titanike“ vykusi paroda „Postidėja“, kurią kartu su Europos lyčių lygybės institutu surengė kuratorė Laima Kreivytė, siūlanti atsigręžti į postfeminizmo temą, tapusia neatsiejama nuo šiuolaikinės dailės ir kultūros konteksto.
Kita vertus, šiemet minima tragiško likimo XX a. tarpukario menininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) 100-osios gimimo metinės bei prisimenama Lietuvos baleto pradininkė, šokėja ir dailininkė Olga Švede-Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967). Apie jas rašoma skyriuje „Palikimas“, o tarp ryškių nūdienos moterų-menininkų „Personalijų“ skyriuje pristatomos tapytoja Elena Balsiukaitė ir keramikė Daiva Ložytė.
„Personalijų“ skyriuje taip pat supažindinama su tapytoju Broniu Gražiu, naujojo meno kūrėju Liudviku Bukliu ir dviem Lietuvos dailininkų sąjungos auksinio ženklelio laureatais – monumentalistu Kaziu Morkūnu ir skulptoriumi Kaziu Venclovu.
Kita ryški žurnalo linija – pokalbio žanras. Be minėtos diskusijos apie galerijas ir interviu su MMC direktore D. Butkiene, skyriuje „Pasaulis“ spausdinamas pokalbis su menininkais Svajone ir Pauliumi Stanikais, kurie šiemet sėkmingai pasirodė parodoje „Paryžius–Vilnius“ ir surengė didžiulę parodą Šanchajuje. Šiame skyriuje taip pat publikuojami pasaulyje žymaus lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus įspūdžiai iš Tarptautinio Maskvos meno salono, kuriame jį pristatė LDS galerija „Arka“ (šio renginio metu S.Eidrigevičiui iškilmingai buvo įteiktas Rusijos meno akademijos garbės nario vardas).
Tarptautinių renginių pristatymą tęsia Aistės Paulinos įspūdžiai iš Berlyno bienalės bei Ramintos Jurėnaitės straipsnis iš tarptautinės Kelno meno mugės. Šis renginys savotiškai siejasi su artėjančia Vilniaus meno muge ARTVILNIUS’12.
„Dailės“ žurnale nuolat fiksuojamas aktyvus meno procesas. Šiame numeryje pateikiama Lietuvos galerijų veiklos panorama, kasmetinio Lietuvos knygos meno konkurso laureatai ir svarstymai apie tradicinės ir skaitmeninės knygos santykį.
Žurnalo leidybą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, žurnalas dalyvauja projekte AKIM (Aukštosios kultūros impulsai mokykloms).
