Internetinis „Rasų radijas“ (rasuradijas.lt) pirmąjį sezoną pristato 6 naujas laidas, kurių vedėjai: garso menininkai, filosofai, rašytojai, meninių ir socialinių projektų kuratoriai iš įvairių perspektyvų tyrinės įvairias garso meno apraiškas. Praėjusią savaitę susipažinome su Armantu Gečiausku ir jo „Kasečių kiosku“, o šįkart pristatome laidą egzotišku pavadinimu „Krakatau“.
Krakatau – ugnikalnis Indijos vandenyne Indonezijoje, tarp Sumatros ir Javos salų. 416 metais įvykęs Krakatau išsiveržimas suformavo 7 km skersmens kalderą. Naujai susiformavęs kūgis sprogo 1883 metais. Sprogimas buvo toks stiprus, kad buvo girdimas už 5000 km, o išmestų dulkių ir pelenų debesis pakilo į 25 km aukštį ir porai dienų uždengė saulę. Išsiveržimo padariniai sunaikino Sumatros gyventojų turtą ir pražudė daugiau nei 36 tūkstančius žmonių. Po kelių dešimtmečių iškilo naujas kūgis, dabar vadinamas Anak Krakatau.
Vienas laidos vedėjų, Arturas Bumšteinas, baigė kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dėstė D.Britanijoje ir Vokietijoje, o šiuo metu apie garsinę raišką pasakoja Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas yra surengęs personalinių ir dalyvavęs grupinėse parodose, taip pat – festivaliuose Europoje ir JAV. A.Bumšteino kūrybą yra išleidusios Lietuvos ir užsienio garso įrašų leidyklos. Jis apdovanotas Europos transliuotojų sąjungos prizu „Palma Ars Acustica“, o už garsinių eksperimentų integraciją į naujas teatro formas – Boriso Dauguviečio auskaru.
Kartu su A.Bumšteinu garsinius „Krakatau“ neramumus fiksuos Kristupas Gikas – fleitininkas, improvizatorius, eksperimentinės muzikos atlikėjas. LMTA baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas. Studijavo sonologiją Nyderlanduose, šiuo metu yra LMTA doktorantas, tyrinėjantis elektroakustinę muziką. Menininkas kuria muziką DJ Extended pseudonimu, taip pat yra improvizacinės muzikos ansamblio „Laivo Troupe” narys, aktyviai dalyvauja įvairiuose improvizacinės, elektroninės muzikos ir tarpdisciplinio meno projektuose Lietuvoje bei užsienyje.
Apie tarpusavio ryšį, radiją, triukšmą, garso meną ir, be abejo, naująją laidą, kalbamės su K.Giku.
– Bendradarbiaujate jau ne pirmą kartą. 2020-ųjų pabaigoje atlikai A.Bumšteino kūrinį „Vitebsko g. 23“, o praėjusią vasarą kartu dalyvavote barokinio teatro triukšmų mašinų performanse “Navigacijos”. Kuo vienas kitą papildote?
– Papildome papildomomis mintimis. Man atrodo, suprantame vienas kitą gana gerai, todėl būna smagu kartu nudypint į lankas, kažką išmąstyt, o galiausiai, kažką ir realizuoti. Arturas nuolat ką nors įdomaus sugalvoja, o aš padedu įgyvendint. Nuolat dalinamės muzika. Na, ir pagrojam kartu radijomis: Arturas – ilgosiomis bangomis, o aš – trumposiomis, paskui pasikeičiam. Taip va, ir papildome.
Arturas – ilgosiomis bangomis, o aš – trumposiomis, paskui pasikeičiam. Taip va, ir papildome.
– Savo laidą nusprendėt pavadinti drebinančiu ugnikalnio pavadinimu. Kodėl pasirinkot šį „senuką“, o ne, tarkim, šiuo metu Islandijoje rūkstantį ugnikalnį?
– Čia vėl gi Arturas sugalvojo, o man ši mintis patiko. Galbūt todėl, kad kraštai, kur snaudžia Krakatau, ypač Balis, stipriai traukia savo muzikos tradicija. Krakatau yra vienas galingiausių ugnikalnių planetoje, jo pelenai uždengė saulę, o noizas dažnai irgi gali užgožti aplinką, tapti tokiu tankiu „debesiu“, kad niekas daugiau negalėtų pakliūti į dėmesio lauką.
– Kuo tau įdomus (internetinio) radijo formatas?
– Radijas mane traukia tuo, kad jame yra jau sudaryta programa, atsisėdi ir klausai, bet negali nei perjungt dainos, nei praskipint kažko, nei kitaip patraukti savo pusėn. Arba klausai, atsiduodamas kažkieno sukurtai kelionei, arba išjungi.
– Triukšmas apibūdinamas kaip įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas. Kuo traukia ši kategorija?
– Triukšmo muzikos kategorija yra ypač subjektyvi, man ji įdomi savo interpretacijų gausa, čia galima išgirsti tai, ko kitas neišgirstų, yra labai daug vietos paklaidžioti fantazijai, o ypač patinka tuo, kad ši muzika neturi griežtų kriterijų. Tokia estetika, garso kokybė, kurią išgauti yra daugybė būdų ir nėra aiškių ribų.
– Kaip geriau klausytis „Krakatau“ – triukšmingoje aplinkoje ar visiškoje tyloje? Ar norint klausytis laidos reikia specialaus pasiruošimo ar išprusimo?
– Kažko specialaus tikrai nereikia, tik atvirumo garsui, kad ir kokie jo parametrai būtų, klausyti galima ir labai tyliai, ir labai garsiai, poveikis bus skirtingas. Aš asmeniškai mieliau klausyčiau tylioje aplinkoje, kad aiškiai atskirčiau įrašus nuo nesusijusio garsyno dabartyje. O gal ir susijusio?..
– Triukšmo tarša pripažįstama viena pagrindinių ekologinių problemų, keliančių grėsmę sveikatai. Ar jūsų laidos turinys bus „laisvai laikomas“ ir tvarus?
– Nežinau dėl šito, man triukšmo muzika per daug patinka, kad turėčiau laiko susimąstyti, kokį poveikį ji daro mano sveikatai. Mano emocinei būklei geras noizas tikrai į sveikatą.
Mano emocinei būklei geras noizas tikrai į sveikatą.
– Kasmet paskutinįjį balandžio trečiadienis minima Tarptautinė triukšmo suvokimo ir kovos su triukšmu diena. Kaip reikėtų suvokti triukšmą, kad su juo nereikėtų kovoti?
– Jeigu triukšmas turi kažkokį tikslą, tuomet gal su juo nereikia kovoti. Svarbiausia, kad nebūtų priešlaikinės atmetimo reakcijos, vien todėl, kad: daug garso, neįprasta, nėra aiškios melodijos ar dar kažkas keisto – kaip priimsi, nusiteiksi, tą ir gausi. Šiaip tai bet kokį atsitiktinį triukšmingą garsyną galima priimti kaip artimą sau. Priklauso nuo to, ar nori ir ar reikia.
– Ar „Krakatau“ laidose bus eksperimentų ir improvizacijų?
– Didžiąja dalimi taip.
