„Departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Kėdainių rajono savivaldybė, nežiūrint visų įdėtų pastangų, nepajėgi užtikrinti tinkamą kultūros vertybės apsaugą, Apytalaukio dvaro sodyba galėtų būti išbraukta iš neprivatizuojamų dvarų sąrašo“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė.
Pasak jos, dėl šio ir kitų galimų privatizuoti dvarų departamentas ketina pakartotinai kreiptis į Kultūros ministeriją.
Kaip BNS informavo Kultūros ministerija, ji planuoja teikti siūlymą dėl prieš 30 metų parengto Vyriausybės neprivatizuotino dvarų sąrašo panaikinimo, nes šiuo nutarimu formuluoti tikslai pasiekti, tad jis prarado aktualumą.
„Tai sudarytų prielaidas šiuo metu savivaldybėms priklausantiems dvarams rasti naujus savininkus, kurie galėtų dvarais tinkamai pasirūpinti. Sąraše esančių dvarų su veikiančiais muziejais ir bibliotekomis apsaugą užtikrina kiti įstatymai, todėl neprivatizuotinų dvarų sąrašo panaikinimas poveikio veikiančioms įstaigoms nepadarytų“, – BNS pranešė ministerija.
Leidimo privatizuoti negavo
Apytalaukio dvare praėjusią savaitę kilus gaisrui Kėdainių rajono savivaldybė BNS teigė, kad daug metų nenaudojamą dvarą jau kartą prašė atsakingų institucijų įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau leidimo negavo.
Kaip sakė savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, dvare, kuris yra užkaltais langais ir durimis, vis pasitaiko didesnių ar mažesnių vandalizmų. Jį norėta išnuomoti, tačiau negavę lėšų jo tvarkymui, būsimi nuomininkai šios idėjos atsisakė.
Ne kartą besikreipus į Kultūros paveldo departamentą bei Kultūros ministeriją dėl leidimo privatizuoti dvarą, institucijos, pasak A.Kacevičiaus, motyvavo, kad „nėra respublikos mastu vizijos, kaip turėtų būti tvarkomi dvarai, norima paruošti bendrą koncepciją“.
Pasak D.Armanavičienės, dvarų sodybų kompleksiškumas ir vientisumas gali būti išsaugomas pasitelkiant kitas priemones, nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybės forma dvarai bus valdomi.
Dvi dešimtys neprivatizuotinų dvarų
Apytalaukio dvaro sodyba yra Vyriausybės dar 1992 metais patvirtintame neprivatizuotinų dvarų sąraše. Anot Kultūros ministerijos, sąrašas kelis kartus buvo koreguotas, jame likę 22 neprivatizuotini dvarai.
Anot D.Armanavičienės, departamentas pastaruosius trejus metus kasmet kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Vyriausybę siekdamas sulaukti pritarimo dvaro išbraukimui iš neprivatizuotinų dvarų sąrašo. Sprendimui nepritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Anot departamento, Paveldo komisija taip pat siūlė peržiūrėti esamą dvarų privatizavimo koncepciją, įvertinant, ar galima privatizuoti sąrašo dvarus su aiškiomis numatytomis sąlygomis – atliekant dvarų sodybų galimybių studijas, minėtų dvarų išsaugojimą pagrindžiant specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, individualiais apsaugos reglamentais, sutartimis.
Paveldo komisija raštuose nurodo, kad laikosi nuostatos, jog bet kurios dvarų nuosavybės formos atveju labai svarbu yra išsaugoti dvarų sodybų kompleksiškumą ir vientisumą.
Savininkai įvairūs
„Jei dvaras savivaldybių reikmėms nereikalingas, nėra pritaikymo vizijos, rekomenduojame ieškoti naujo valdytojo. Dvaro įveiklinimas – labai opus klausimas, tai reikalauja daug įžvalgų, vertinimų ir lėšų, reikalauja atsidavusio šiam darbui žmogaus ar jų grupės – daugybės dalykų“, – BNS sakė D.Armanavičienė.
Pasak jos, visi Lietuvoje klestintys dvarai yra kažkieno didelio darbo rezultatas.
Anot Kultūros paveldo departamento, iš viso kultūros vertybių registre yra 3173 įrašai, kurių pavadinimai siejasi su dvarais. Iš jų dvaro sodybų – 215, dvaro sodybos fragmentų – 291, 76 dvarvietės. Viso apie 582 įrašų atitinkančių dvarų sodybos vienetą, BNS informavo departamentas.
Pagal neprižiūrimų kultūros paveldo objektų suvestinę iš 537 viešinamų objektų 406 yra dvarų sodybų pastatai. Tai sudaro 76 proc. visų neprižiūrimų kultūros paveldo objektų.
Pagal nuosavybės formą iš 406 dvarų pastatų neregistruota 111, dar keli dalinai neregistruoti. 197 priklauso fiziniams asmenims, 83 juridiniams, kita nuosavybės forma mišri.
