„Šis aukcionas tikrai skiriasi nuo ankstesnių Vilniaus aukcionų, vien jau savo struktūra, kurią sudaro dvi dalys: pirmoji, skirta lietuviško dizaino objektams, ir antroji – įprasta, skirta lituanistinei vaizduojamajai dailei. Pokyčiai neišvengiami nė vienoje srityje – mene taip pat. Džiugu, kai jie įpučia naujos gyvybės, stiprina Vilniaus aukcioną tiek kiekybine, tiek kokybine prasme“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Šio LVII Vilniaus aukciono kolekciją sudaro iš viso 195 lotai, iš kurių 45 bus pristatyti gegužės 10 d. klube „Kablys+Kultūra“ kartu su Dizaino forumu organizuojamos „Dizaino savaitės“ programos rėmuose vyksiančioje pirmoje aukciono dalyje. Jos turinys nustebins ne tik lietuviško dizaino gerbėjus: mažatiražės, rankų darbo keramikų Valdemaro Manomaičio ir Vaclovo Miknevičiaus vazos, kombinato „Dailė“ gaminiai, išskirtiniai ir jau istorija tapę drabužiai, baldai, buities akcentai ir įrenginiai, tarp kurių bus ir praėjusiais metais Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ eksponatai – dulkių siurblys „Saturnas“, kėdė „Ku-dir-ka“ ir daug kitų.
Antrosios LVII Vilniaus aukciono dalies, kuri vyks gegužės 24 d., kolekcija suskirstyta į devynis skyrius, kurių dėmesio centre – žymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius (1745–1807) ir lenkakalbiai Lietuvos autoriai, II Pasaulinio karo laikotarpio dailė, dailininkė Juzefa Čeičytė-Juta (g. 1922), šiuolaikinis menas, Lietuvos bei Vakarų Europos autorių grafika ir kt.
„Ši aukciono dalis tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įprasta, o iš tiesų yra dar labiau stebinanti nei pirmoji. Jos ir visų Vilniaus aukciono dvylikos veiklos metų ypatingas momentas – pirmą kartą pristatoma Pranciško Smuglevičiaus akvarelė, tapusi titulinio Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri išleisto albumo „Vestigia delle Terme di Tito“ lapo pirmavaizdžiu. Šio autoriaus akvarelės, ruoštos būtent šiam albumui, – itin retas reiškinys ir didžioji dalis jų yra saugomos tokiuose muziejuose kaip Paryžiaus Luvras ar Sankt-Peterburgo Valstybinis Ermitažas. Belieka viltis, kad viena tokia akvarelė ras geriausią šeimininką ir liks Lietuvoje“, – sako Vilniaus aukciono vadovė S. Skaisgirytė-Makselienė.
Šiame Vilniaus aukcione P.Smuglevičiaus darbus lydi itin vertinga lenkakalbių Lietuvos menininkų palikimo puokštė, kurioje galima rinktis ir įstabų Mikalojaus Konstantino Čiurliono mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) kūrinį „Vandens lelijos (Jono Okunios parko prūde)“, ir grafų Tiškevičių dvaro tapybos meistro Kazimierz Mordasewicz (1859–1923) „Merginos portretą“, ir Stanisław Bohusz– Siestrzeńcewicz (1869–1927) Vilniaus turgų scenas, ir daugybę kitų.
Vienas brangiausiai įvertintų LVII Vilniaus aukciono antrosios dalies kūrinių – Antano Samuolio (1899–1942) alegorinė kompozicija „Liga“, kuri kartu su dar šešiais dailininko atrinktais darbais buvo eksponuojama 1932 m. surengtoje pirmojoje ARS parodoje. Beje, šį paveikslą dailininkas yra atvaizdavęs ir kitame savo darbe „Mano kambarys“.
Ne mažiau intriguoja ir žymaus Lietuvos batalisto Zigmo Petravičiaus (1862–1955) darbas „Lietuvos kariuomenės paradas Vytauto Didžiojo garbei 1930 m.”, kuriame vaizduojama prezidento Antano Smetonos stebima ir Vytauto Didžiojo globojama Lietuvos kariuomenės parado scena. Tikėtina, kad tai yra pirmasis variantas analogiško, bet didesnio (140x200) darbo, kuris yra saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.
Be šių, LVII Vilniaus aukciono antrosios dalies rinkinį puošia ir visų laikų perkamiausių autorių vardai, tai – Kazys Šimonis, Vytautas Kasiulis, Jonas Čeponis, Adomas Galdikas ir kt.
