Viešėdamas Kaune vykusiame tarptautiniame šokio festivalyje „Aura 25“, K.Kusuda sužavėjo publiką prezidentūroje šokdamas solo spektaklį. Šį kartą į istorinę erdvę žiūrovai kviečiami pasižiūrėti „Auros“ šokėjų pasirodymo pavadinimu „Pneu Pneu Pneu“.
Artimiausias lietuviškas žodis spektaklio pavadinimui – „kvėpavimas“. Choreografas įsitikinęs, kad būtent kvėpavimas mus vienija su praeities kartomis. Kiekvieną įkvėpimą lydi iškvėpimas, su kuriuo mes iškvepiame savo turinį, o jį įkvepia kiti. Taigi, šia prasme esame nemirtingi, o protėviai yra kiekvieno mūsų integrali dalis.
„Šis spektaklis – savotiška duoklė istoriniam pastatui, jau išėjusiems žmonėms ir, žinoma, tiems, kurie ateis žiūrėti spektaklio. Juk protėviai gyvi mumyse, jie kvėpuoja per mus. Nėra praeities, nėra ateities, yra tik čia ir dabar“, – sakė Kenzo Kusuda.
Kurdamas spektaklį choreografas išskirtinį dėmesį skyrė erdvės stebėjimui ir tyrinėjimui. Jam artimos animizmo idėjos atsispindi ir naujausiame darbe. K.Kusuda teigia, kad ne tik mes stebime ir žiūrime, bet ir stalas ar senovinė kėdė stebi mus, kvėpuoja ir pasakoja savo istoriją, kurią turi išgirsti šokėjai ir perduoti žiūrovui.
Nors choreografinis piešinys yra aiškus, tačiau žiūrovai gali tikėtis mikro improvizacijų, kurios gimsta šokėjams susidūrus su erdvėje esančiais daiktais, salėje sėdinčiais žmonėmis ar gyvai skambančiais violončelės garsais.
Prezidentūroje rodomu spektakliu choreografas nori pagerbti ir atiduoti duoklę tiek lietuvių tautai reikšmingam pastatui, tiek žmonėms, dirbusiems ir vaikščiojusiems po šią erdvę. „Aš noriu, kad ši vieta būtų vėl atsiminta, kad kiekvienas atėjęs į šią erdvę, jaustųsi tarsi grįžęs į savo namus. Taigi, svetingai kviečiame švęsti istorijos ir žmonių“, – sakė choreografas.
K. Kusuda studijavo ekonomiką ir verslo vadybą, dalį dienos dirbdavo Tokijo žuvų turguje. Netikėtai atradęs šokį kaip savąją išraiškos formą, kone iškart buvo pripažintas, kaip turintis itin asmenišką ir stiprią judesio kalbą. Nuo 1999 m. jis persikėlė į Nyderlandus, kur sukūrė daug išskirtinių, asmeniškų choreografijų ir buvo pripažintas vienu poetiškiausių choreografų olandų šokio scenoje.
Choreografija – Kenzo Kusuda (Japonija/Nyderlandai)
Muzika – Patris Židelevičius (violončelė)
Šokėjai: Oksana Griaznova , Gintarė Marija Ščavinskaitė, Ema Nedobežkina, Laura Witzleben (Vokietija), Paulius Prievelis, Niels Claes (Belgija), Haruka Suzuki (Japonija), Love Hellgren (Švedija), Omer Lavie (Izraelis), Niels Claes (Belgija), Kyrie Oda (Japonija).
Kostiumai: Kenzo Kusuda, Židrija Janušaitė
Projekto partneris – istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune.
Daugiau apie renginį skaitykite čia.
