Leidyklos „Versus Aureus“ atstovas, pristatydamas abu profesorius, teigė, kad toks viešas intelektualų susitikimas prilygsta legendinės Čikagos „Bulls“ komandos rungtynėms arba Vokietijos ir Olandijos futbolo rinktinių susitikimui.
Profesorius L.Donskis pabrėžė, kad tai dialogo forma parašyta knyga. „Ši knyga rašyta neramiu laiku ... Kai prasidėjo Krymo aneksija, Rusijos agresija Ukrainoje. Mėginome atsakyti į keletą klausimų: kas vyksta Europoje? Ar galima peržaisti Voltero optimizmo ir pesimizmo temą?“, – pristatydamas ilgai lauktą kūrinį sakė filosofas.
„Gyvename pesimizmo amžiuje“, – konstatavo jis. „Nepaisant to, kad tarptautinių santykių atžvilgiu gyvename civilizacijos amžiuje, tačiau nuolat girdime pranašystes, apokaliptinius svarstymus. Žmonijai nebereikia gerų žinių“, – sakė L.Donskis, vildamasis, kad knygoje pateiktas jų dialogas nepaseno.
Įgėlė Vakarų kritikams
„Aš nebuvau labai entuziastingas šios knygos rašytojas“, – teigė T.Venclova, pabrėždamas, kad L.Donskio indėlis knygoje didesnis. „Daug mažiau išmanau apie šiuolaikinę sociologiją ir remiuosi tiesiog gyvenimiška patirtimi“, – pabrėžė jis.
„Šiuo metu labai madinga barti Vakarus, aiškinti, kad Putinas ir vėl laimėjo, apmulkino tuos kvailus vakariečius. Šių pasakymų potekstė – jei būčiau tų vadovų vietoje, tai jau žinočiau, kaip su tuo Putinu elgtis. Gal ir gerai, kad tokie veikėjai netampa vadovais“, – pasišaipė poetas.
„Tas dvidešimtojo amžiaus ciklas ir vėl kartojasi. Vėl atsirado naujas Kaligula, vėl esame grėsmės akivaizdoje“, – Vladimiro Putino režimą aptarė T.Venclova.
„Francis Fukuyama skelbė, kad Vakarai laimėjo, o mes galėsime gyventi idealiais laikais, naudotis vartotojiškos visuomenės gerybėmis, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta. Pasaulyje tos blogio jėgos yra neįveikiamos. Vėl viską reikia pradėti iš naujo, kaip Sizifui, ritinančiam tą akmenį į viršūnę“, – sakė jis.
Su pesimizmu nereikia perdėti. Pesimizmas yra tokia pranašystė, kuri išsipildo, jei yra pranašaujama, – teigė T.Venclova.
„Su pesimizmu nereikia perdėti. Pesimizmas yra tokia pranašystė, kuri išsipildo, jei yra pranašaujama“, – teigė T.Venclova. „Tik rašymas, tik civilizavimas sustabdo tas blogio jėgas. Turi kažką daryti, kad būtų gyva viltis. Kaip sovietinių disidentų atveju“, – pridūrė jis.
L.Donskis pabrėžė, kad pesimizmo amžiumi dabartinius laikus leidžia vadinti ne tik geopolitinės įtampos, bet ir deterministinė logika.
„Žmonės pradėjo be galo patogiai gyventi. Technologijų pasaulyje sukuriami tikri stebuklai, bet tuo pat metu daug kur visiškai netikima žmogaus laisve, manoma, kad einame į susinaikinimą. Katastrofomis grasinama ekonomikoje, politikoje, žmonių santykiuose“, – teigė jis.
„Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį“, – dėstė filosofas, klausdamas T.Venclovos, ar negyvename baimės pasaulyje.
„Yra optimistai ir yra istoriniai optimistai“, – sakė poetas. „Pirmieji mano, kad viskas bus gerai, o antrieji mano, kad viskas bus gerai, bet jie to jau nesulauks“, – pasijuokė T.Venclova, teigdamas, kad jam pavyko sulaukti Lietuvos laisvės ir sovietų imperijos griuvimo, nors to ir nesitikėjo.
Pranašysčių išsipildymas
„Žmogaus gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei bet kada, net ir atsilikusiuose kraštuose mažėja kūdikių mirtingumas. Gyvendamas Vakaruose jauti, kad gyvenimas geras ir tada atsiranda tas kompensacijos mechanizmas, noras save pagąsdinti“, – darė išvadą jis.
„Manau, kad dabarčiai labiau tinkamas Huxley modelis“, – sakė poetas.
T.Venclova priminė dvi pranašystes: britų rašytojo George'o Orwello išsakytą absoliutaus totalitarizmo, prievartinio nužmoginimo pavojų bei kito brito Aldouso Huxley distopiją, kurioje žmogaus nužmoginimas vyksta vartotojišku metodu, įtraukiant jį į narkotikų vartojimo, fizinių malonumų tinklą. „Manau, kad dabarčiai labiau tinkamas Huxley modelis“, – sakė poetas.
L.Donskis išsakė nerimą dėl to, kad Baltijos valstybės galėjo įsivelti į Orwello aprašytą taikos arba karo modelį: nuolat gyventi karo būklėje, nors kariniai veiksmai ir nevyksta. Kita galima grėsmė – NATO pripažinimas, kad Baltijos šalių priėmimas į aljansą buvo ankstyvas. Tačiau, filosofo teigimu, Viktoro Orbano Vengrijoje ar Milošo Zemano Čekijoje šiuo metu žymiai sunkiau atsispiriama Kremliaus propagandai ir ideologijai.
Rusijai gresia griūtis
„Reikia nebijoti ir daryti tai, ką reikia. Tuomet ta nuolatinė karo grėsmė pasidarys nebe tokia baisi“, – patarė T.Venclova. „Lietuvoje įprasta plūsti globalizaciją. Žmonės nori to, kad pasaulis būtų toks kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. O, kad būtų taip, kaip prie Smetonos ... Prie Smetonos Lietuva buvo kritiškoje situacijoje, prarado Vilnių, prarado Klaipėdą, kol galiausiai vienas plėšrūnų ją suvalgė“, – priminė poetas.
„Sovietų Sąjunga galėjo egzistuoti izoliuota. Siaubingais metodais ji pasiekė, kad išties buvo grėsminga pasauliui. Dabartinė Rusija yra mažesnė, netekusi industrinės galimybės, ji susijusi su Vakarais milijonais gijų. Be tų gijų ji jau negali egzistuoti. Anksčiau ar vėliau jos lauks griuvimas. Tai truks dar porą metų, o po to lauks esminiai pakitimai“, – prognozavo T.Venclova.
„O tai, kas vyksta Vyšehrado šalyse, ir simptomatiška. Ten laimi dešiniosios, euroskeptiškos jėgos. Mes turime panašių mąstytojų, kurie aiškina, kad Europos Sąjunga primena Tarybų Sąjungą. Jie aiškina, kad Europa žlugs, ir ačiū Dievui. To Putinas ir lauktų“, – sakė jis.
„Lietuvoje, laimė, tokios tendencijos nelaimi. Nelaimi ir Latvijoje bei Estijoje. Dabar mūsų pozicija žymiai protingesnė nei Orbano Vengrijos, nors pas mus irgi yra žmonių, kuriems jis atrodo puikus lyderis“, – diskusiją užbaigė poetas.
